„Dauguma tarybos narių nepritarė atsistatydinimui in corpore“, – žurnalistams antradienį sakė tarybos pirmininkas.
„Taryboje buvo nutarta neišskirti priežasčių, kadangi jų buvo labai įvairių. Pagrindinė žinia tokia, kad taryba dirbs toliau, atsakingai įgyvendindama (...) LRT misiją“, – teigė jis.
Pagrindinė žinia tokia, kad taryba dirbs toliau, atsakingai įgyvendindama LRT misiją.
M. Jurkyno teigimu, taryba nutarė, kad tęstinis jos darbas yra prasmingesnis organizacijos veiklai.
Paraginimą atsistatydinti LRT tarybai buvo išsakę prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, dalis nacionalinio transliuotojo darbuotojų, taip siekiant išspręsti valdančiųjų ir dalies žurnalistų bendruomenės nesutarimus dėl Seime svarstomų pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.
LRT tarybos pirmininkas taip pat neatskleidė tikslaus prieš ir už balsavusių kolegų skaičiaus, jų pavardžių, tačiau pridūrė, kad „dauguma iš dvylikos aritmetiškai yra septyni plius“ bei patikino laikęsis pažado palaikyti siūlymą atsistatydinti.
„Visų pirma, aš įtraukiau šį klausimą į LRT tarybos darbotvarkę, kadangi pirmininkas turi tą prerogatyvą. Antra, aš negaliu įrodyti, kaip aš balsavau, kadangi posėdis buvo uždaras, bet aš galiu pasakyti, kad žodžio laikiausi ir aš balsavau už atsistatydinimą in corpore“, – tikino M. Jurkynas.
Pasak LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, tarybos sprendimas nebuvo netikėtas.
„Čia yra tarybos valia ir tam, kad jie atsistatydintų, turėtų sutikti visi nariai, tai turbūt mes jau girdėjome iš viešosios erdvės, kad sudėtinga bus pasiekti tą sutarimą, nes kai kurie nariai aiškiai pasisakė, kad to neplanuoja daryti“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kitas LRT tarybos posėdis numatytas vasario 17 dieną. Pasak M. Jurkyno, kol kas tarp kitą mėnesį ketinamų aptarti temų nėra numatytas klausimas dėl LRT administracijos pakeitimo.
BNS rašė, kad valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ siūlo, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Valdantiesiems gruodį Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo pataisų, todėl sudaryta darbo grupė LRT valdysenai tobulinti. Ji savo pasiūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.
„Seime sudaryta darbo grupė turi baigti darbą iki Valentino dienos, tai yra iki vasario 14. Tai reiškia, kad tai jau bus mažiau nei septynios dienos likusios iki tarybos posėdžio ir kaip klausimas atskiras jis negalės būti įtrauktas, tačiau šitas klausimas galės būt aptartas prie kitų klausimų“, – pridūrė M. Jurkynas.
Valdantiesiems siekiant palengvinti LRT vadovo atleidimo iš pareigų tvarką, Lietuvoje vieši Venecijos komisijos delegacija, kuri aiškinasi galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei. Delegacija antradienį susitiko su tarybos nariais.
„Buvo išsakytos įvairios pozicijos, bet kai buvo kalbama apie teisėkūrą, buvo priminta, jog taryboje buvo, ne kažkokiu juridiniu pagrindu, bet diskusijų būdu prieita prie daugumos nuomonės, kad taryba palaikė dviejų trečdalių kvalifikuotos daugumos atleidimą slaptu balsavimu ir nepritarė LRT finansavimo užšaldymui“, – sakė M. Jurkynas.
Tuo metu M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė komisijai papasakojusi apie svarstomų pataisų atsiradimą.
„Papasakojome gana platų kontekstą visų šių pataisų atsiradimo ir kalbėjome apie tai, kad mes matome požymius tam tikrus LRT užvaldymo bendrai, nes šie procesai prasidėjo gerokai iki to, kai buvo registruotos oficialios pataisos dėl biudžeto įšaldymo“, – teigė ji.
(be temos)