SAVIŽUDYBĖS

Minėtina diena

Rugsėjo 10-oji - Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekundžių nusižudo vienas planetos gyventojas, kas tris sekundes mėginama tai padaryti. Lietuva jau kelerius metus iš eilės pirmauja pagal savižudybių skaičių. Tačiau valdininkai ir psichikos sveikatos specialistai viešai ir atvirai šia skaudžia tema kalbėti vengia. Vakar uostamiestyje apie vis didėjančią savižudybių problemą nebuvo net užsiminta.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausioji gydytoja Teresė Ramanauskienė sutinka, kad informacijos apie vieną opiausių šių laikų problemą visuomenei labai trūksta. Tačiau ji nemano, kad vienintelė Pasaulinė savižudybių prevencijos diena ir jai skirti renginiai ką nors pakeistų. “Paskaitos? Konferencijos? Jos dažniausiai organizuojamos psichikos sveikatos specialistams, bet ne paprastiems žmonėms. Gydytojo užduotis - gydyti ligą, o jos prevenciją turi organizuoti valstybė, kurdama ir įgyvendindama ilgalaikius strateginius planus, užtikrindama jų efektyvumą. Jau mokykloje turėtų būti aiškinama, kaip atpažinti nusižudyti besiruošiantį asmenį, sulaikyti jį nuo lemtingo žingsnio. Dažnai nevilties ištiktam žmogui tereikia išsikalbėti, pajusti, kad kažkas juo rūpinasi, kad yra ne vienišas,” - sakė specialistė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai savo noru iš gyvenimo pasitraukė 1455 mūsų šalies gyventojai, vyrų - beveik šešis kartus daugiau negu moterų. T.Ramanauskienė vakar negalėjo tiksliai pasakyti, kurią šio skaičiaus dalį sudaro klaipėdiečiai, tačiau tvirtino, kad didžiausiu savižudybių skaičiumi uostamiestis nepasižymi. Anot jos, apie tikslius statistinius duomenis apskritai yra gana sudėtinga kalbėti - iš tiesų skaičiai gali būti dar didesni. “Kartais mirusiojo artimieji dėl savaime suprantamų priežasčių prašo nenurodyti tikrosios mirties priežasties, savižudybė įregistruojama kaip, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas,” - sakė gydytoja.

Pagrindiniais savižudybę skatinančiais veiksniais T.Ramanauskienė įvardijo alkoholizmą, bedarbystę, negalėjimą realizuoti savęs, išėjus į pensiją. Ne mažiau svarbu ir ekonominė, socialinė žmogaus aplinka, sugebėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio gyvenimo, reformų. “Jaunesnės kartos atstovai yra stipresni, atsparesni dažnam stresui negu vyresnio amžiaus žmonės,” - aiškino specialistė.

Psichologinę pagalbą beviltiškoje situacijoje atsidūrusiems klaipėdiečiams teikia Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojai ir nemokamu paguodos telefonu 880-060-700 nuo 20 iki 6 val. konsultuojantys psichikos sveikatos specialistai.