Penktadienį J. Kybarto atminimas buvo pagerbtas Vievio kapinėse, kuriose palaidotas žuvęs pasienietis, buvo dedamos gėlės. Maldą už žuvusįjį sukalbėjo Vievio Šv. Onos parapijos klebonas.
Vėliau Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicijoje Lazdėnų kaime buvo atidaryta J. Kybartui skirta stendinė paroda, pranešė VSAT.
J. Kybarto 95-osioms metinėms skirtas minėjimas vyko minėtame Baltamiškio kaime, pasieniečio žūties vietoje. Į garbės sargybą prie paminklo stojo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, nuaidėjo atminimo salvės, virš minėjimo dalyvių praskriejo pasieniečių sraigtasparnis, padėta gėlių, savo kalbose pasieniečio auką prisiminė renginio dalyviai ir svečiai, buvo apdovanoti pasižymėję Jurgio Kybarto pasienio užkardos pareigūnai.
Nužudyto pasieniečio atminimą pagerbė vidaus reikalų ministro patarėjas Arūnas Puodys, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Vilniaus pasienio rinktinės vado pavaduotojas Andrius Kazlauskas, Štabo ir Rinktinės pareigūnai ir darbuotojai, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo, visuomenės atstovai, kiti svečiai.
Šeštadienį, pagerbiant J. Kybarto atminimą, organizuojamas pėsčiųjų žygis. Žygeiviai keliaus vaizdingomis Neries regioninio parko apylinkėmis, kur tarpukariu ėjo Lietuvos ir Lenkijos administracinė linija. Žygio dalyviai aplankys istorines vietas, nužudytam pasieniečiui skirtą atminimo paminklą. Po finišo žygeiviai bus vaišinami tradicine pasienietiška koše ir arbata.
Startas – 9 val. Bražuolės stovyklavietėje.
Renginius J. Kybartui atminti VSAT organizuoja kasmet.
J. Kybartas 1931 m. spalio 4 d. Baltamiškio kaime buvo nukautas lenkų pasieniečių, kai saugojo Lietuvos ir Lenkijos administracinę liniją.
Pasienietis nuo 1929 m. saugojo administracinę liniją su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje. Laikinoji siena buvo pažymėta medžio kartimis, kurias lenkai dažnai „pastūmėdavo“ į Lietuvos pusę. Dėl to nuolat kildavo pasienio incidentų, buvo gabenama kontrabanda.
1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacijos liniją žyminčias gaires į Lietuvos pusę. Lietuvos pasieniečiai gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai sunaikindavo.
Spalio 4-osios rytą J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios išvakarėse buvo pašalinęs lenkų gairę. Lenkų pareigūnas paleido į jį du mirtinus šūvius. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo atsitraukti nuo administracinės linijos, bet netrukus mirė.
Abi šalys sudarė bendrą komisiją įvykiui tirti. Lenkai įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis žuvo jų teritorijoje, bet faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuva nusiuntė notą Tautų Sąjungai.
J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse. 1937 m. jo žūties vietoje Baltamiškio kaime iš Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių paaukotų lėšų buvo pastatytas paminklas.
2007 m. VSAT kartu su Neries regioninio parko direkcija pasirūpino J. Kybarto žūties vietos sutvarkymu. Taip pat pastatytas informacinis stendas su istorine medžiaga apie tarpukaryje čia vykusius įvykius. Paminklas buvo restauruotas.
Naujausi komentarai