Ministerija nuo 2025 metų siūlo atsisakyti rusų kalbos valstybinio brandos egzamino | kl.lt

MINISTERIJA NUO 2025 METŲ SIŪLO ATSISAKYTI RUSŲ KALBOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo 2025 metų neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino.

Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.

„Nuo kitų mokslo metų mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas programas. Siekiame, kad Lietuvos vaikai išmoktų daugiau užsienio kalbų, todėl atnaujintose bendrojo ugdymo programose išplėstas antrų užsienio kalbų sąrašas, iš kurio galima rinktis“, – trečiadienį išplatintame ŠMSM pranešime cituojamas viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pranešime pažymima, kad šiuo metu mokiniai gali laikyti pirmos užsienio kalbos brandos egzaminą, o antros užsienio kalbos egzaminai nebuvo rengiami, išskyrus rusų kalbos.

„Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai. Todėl siūlome neorganizuoti rusų užsienio kalbos egzamino. Be to, rusiškai kalbančios šalys nėra prioritetas studijų ar profesinėje srityje, kad reikėtų šią kalbą išskirti iš kitų antrųjų užsienio kalbų. Labai svarbu užtikrinti, kad mokiniai išmoktų  ES kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų – ne žemesniu kaip B2 lygiu“, – sako R. Skaudžius.

Manome, kad neturėtų būti sudarytos išskirtinės sąlygos vienai antrajai užsienio kalbai.

Anot ŠMSM, kaip ir iki šiol, išliks gimtųjų tautinių mažumų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) egzaminai tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Nuo 2023–2024 mokslo metų lenkų gimtosios kalbos egzaminas taps valstybiniu, nuo 2024–2025 mokslo metų ir likusieji gimtųjų tautinių mažumų kalbų egzaminai taip pat bus tik valstybiniai.

Taip pat stiprinant antros užsienio kalbos mokymą mokyklos antrai užsienio kalbai galės skirti daugiau valandų, nuo kitų mokslo metų stiprinamas antrosios užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, ukrainiečių, lenkų ir ispanų) mokymas III-IV gimnazijos klasėse.

Pradedant mokyti naują užsienio kalbą 6-oje klasėje siūloma intensyvinti jos mokymą, mokyklos galės laisviau skirstyti užsienio kalboms skirtas penkias savaitines valandas. Pavyzdžiui, šeštoje klasėje ką tik pradėtai mokytis antrai užsienio kalbai numatyti tris valandas, o jau pramoktai pirmajai, kuri dažniausiai yra anglų, dvi valandas.

Iki šiol mokyklos tokios galimybės neturėjo, valandų skaičius buvo griežtai apibrėžtas: 6–10 klasėse pirmajai kalbai – trys valandos, antrajai – dvi valandos per savaitę.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse – 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10, arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis bent vienos užsienio kalbos.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Šiaip...

Didžioji Britanija išstojo iš ES. Ir nors Maltoje anglų kalba ir yra valstybinė, patys maltiečiai jos nelabai mėgsta. Šiais laikais prasmingiau vaikams mokytis bent vieną iš skandinavų kalbų. Bent jau finansiškai tai tikrai naudingiau. Iš prancūzų kalbos išvis mažai naudos.

Pilietiškas

Jau toji rusų kalba įgriso iki kaulo: kodėl tiems rusakalbiams toks ypatingas dėmesys buvo ir yra! Jei rusas oer 50 metų gyvendamas Lietuvoje neišmoko lietuvių kalbos, reiškia jis nejautė net poreikio išmokti! Tai kur lietuvių kalbos statusas kaip valstybinės kalbos?! Ir dabar vėl rašo poliklinikos ir rusų kalba: имя, фамилия ir t.t. - tokius, atrodo, lietuviškai suprantamus dalykus! Koděl? Kodėl vėl rusakalbiai drąsiai šūkauja tarpusavyje viešajame transporte - jokios kultūtos neturi! Kodėl kitoee Europos šalyse gyvendamas susikalbėsi tik jų valstybine kalba? Kodėl Lietuva tokia menkysta - nevertina savo valstybinės kalbos?

O kam musulmonų tikėjimas mokyklose

Tikiuosi tai neteisybė, nes pati ministerija sukurs naujas dideles problemas
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS