Taip ji kalbėjo po Švietimo ministerijoje ketvirtadienį vykusios diskusijos dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ugdymo įstaigose. Susitikime dalyvavo moksleivių, mokyklų, mokytojų, nevyriausybinių organizacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
„Visi pritarėme, kad riboti reikia, ne drausti, bet susitarimo būdu, ieškant to geriausio sprendimo, įtraukiant ir tėvų bendruomenę“, – žurnalistams sakė R. Popovienė.
„Ministerijoje sudarysime darbo grupę, (...) mes tuoj pat turėtume sudaryti (darbo grupę – BNS), nes tai toks didelis ir atsakingas darbas, norėtųsi, kad jis būtų parengtas šiam rugsėjui“, – teigė ji.
Įstatymo nenori
Diskusijos metu svarstyta, ar tai reikia ribojimą reglamentuoti įstatymu, tačiau R. Popovienė laikosi anksčiau išsakytos nuomonės, kad bus teikiamos rekomendacijos, kurios gali būti patvirtintos įvairiomis formomis – tvarkos aprašu, ministro įsakymu.
„Kas tai bus per dokumentas, (...) čia tokie techniniai dalykai, pagrinde nuspręsta, kad riboti reikia, reikalingos rekomendacijos nacionaliniu lygmeniu“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, diskusijos metu mokyklų atstovai akcentavo, kad mobiliųjų telefonų naudojimas pamokų metu nebėra tokia problema, kokia buvo anksčiau.
„Didžiausio reglamentavimo reikia pertraukų metu ir diskutavome, kad galbūt nuo pirmos iki aštuntos klasės, tame paauglystės laikotarpyje, vaikams ypač reikalingas ir judėjimas, ir bendravimas, ir neįsitraukimas į ekranus, kad kuo mažiau vystytųsi ta priklausomybė (nuo mobiliųjų telefonų – BNS)“, – kalbėjo R. Popovienė.
Kaip rašė BNS, vasario pradžioje kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į šalies vadovus, ragindamos drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais darželiuose ir 1–10 klasių mokiniams.
Skaitmeninės etikos centro teigimu, asmeninių išmaniųjų technologijų naudojimas ugdymo įstaigose neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, trukdo socializuotis.
Tarp iniciatyvos „Iš telefonų – į mokyklą“ autorių – visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, Jaunimo linija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichologų sąjunga ir kitos.
Atsižvelgę į tokį nevyriausybininkų raginimą, keli parlamentarai parengė įstatymo pataisas, numatančias minėtą draudimą.
Ribojimas asmenių mobiliųjų telefonų mokykloje, kai jie naudojami ne ugdymo tikslais, tikrai turėtų būti.
Pritaria ir SAM
Riboti telefonų naudojimą mokyklose norėtų ir Sveikatos apsaugos ministerija – įvesti šį ribojimą iki 2026 metų pabaigos ji yra numačiusi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.
„Ribojimas asmenių mobiliųjų telefonų mokykloje, kai jie naudojami ne ugdymo tikslais, tikrai turėtų būti“, – žurnalistams sakė sveikatos ministrė Marija Jakubauskienė.
Pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerija teiks duomenis kolegoms iš Švietimo ministerijos apie mobiliųjų telefonų žalą sveikatai, taip pat dalyvaus darbo grupėje.
M. Jakubauskienė antrino R. Popovienei, kad šį ribojimą galima įvesti nebūtinai įstatymu.
„Rekomendacijos gali būti privalomos, sveikatos apsaugos srityje mes pakankamai nemažai paslaugų teikimo tvarkų nustatome per ministro įsakymus, diskusijos metu bus surastas pats tinkamiausias ir teisiškai paprasčiausias reguliavimo būdas“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Šiuo metu tvarką, ar leisti naudotis telefonais mokyklose, nustato pačios ugdymo įstaigos. Mobiliuosius yra uždraudusios pavienės šalies mokyklos.
Dalis užsienio šalių jau riboja ar planuoja apriboti telefonų naudojimąsi mokyklose. Remiantis praėjusių metų rudenį paskelbtais UNESCO duomenimis, daugiau nei 60 šalių įstatymais ar taisyklėmis draudžia naudoti išmaniuosius telefonus klasėse.
Prancūzija dar 2018 metais uždraudė darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose naudoti „mobiliuosius telefonus ar bet kokią kitą elektroninių ryšių įrangą“. Nuo rudens to nebegalės daryti ir 180 pagrindinių mokyklų mokiniai.
Nuo gegužės Latvijoje 1– 5 klasių mokiniai taip pat negalės naudotis mobiliaisiais telefonais.
Parlamente – pirmas žingsnis mokyklose drausti mobiliuosius telefonus
Seimas ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį uždraudžiant mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose ne ugdymo tikslais.
Parlamentarų palaikymo sulaukė dvi tai numatančios Švietimo įstatymo pataisos.
Už Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos siūlymą po pateikimo procedūros balsavo 44 parlamentarai, prieš buvo 17, susilaikė 25 Seimo nariai. Už dalies konservatorių, socialdemokratų ir liberalų siūlymą buvo 41 politikas, prieš balsavo 11, 25 susilaikė.
Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.
„Problemą mato visi, tačiau ją spręsti imasi tik pavienės ugdymo įstaigos“, – sakė viena iš projekto autorių „valstietė“ Ligita Girskienė.
Anot jos, rekomendacinio pobūdžio reglamentavimas problemos jau neišspręs.
„Siūlome papildyti Švietimo įstatymą nauja dalimi, kuria būtų įtvirtintas draudimas informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, pripažįstant jų nekontroliuojamą naudojimą švietimo įstaigoje žalingu mokiniams veiksniu“, – teigė L. Girskienė.
Pagal „valstiečių“ projektą, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, kurie būtų nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje.
Pasak L. Girskienės, kiekvienos švietimo įstaigos bendruomenė galės nustatyti išimtis, kada mobiliaisiais telefonais būtų leidžiama naudotis.
„Tiesiog mokyklos turėtų prievolę spręsti šitą klausimą“, – pabrėžė ji.
Anot projekto iniciatorių, pataisa turės teigiamos įtakos vaikų psichikos sveikatai, socialiniams įgūdžiams, mokymosi rezultatams.
Antruoju projektu siūloma asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais mokyklose neleisti naudotis 1–10 klasių moksleiviams.
Šį projektą pateikusi konservatorė Daiva Ulbinaitė tvirtino, jog jį apie 200 visuomeninių organizacijų, apie 100 mokyklų ir beveik 4 tūkst. gyventojų.
Socialdemokratas Antanas Nedzinskas siūlė parodyti gerąjį pavyzdį ir iš pradžių uždrausti mobiliųjų telefonų naudojimą Seimo salėje.
Naujausi komentarai