Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tikina, kad šiuo metu Vyriausybė nesvarsto galimybių dar kartą mažinti pensijas, bet apie ateities perspektyvas mįslingai tyli.
Ministras interviu "Vilniaus dienai" gynė Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų vidurio nustatyti kitokias motinystės išmokas ir leisti pasirinkti, ar eiti motinystės atostogų vieniems metams ir per juos gauti 100 proc. algos dydžio išmoką, ar dvejiems metams ir pirmaisiais gauti 70 proc. atlyginimo dydžio išmoką, o antraisiais – 40 proc. Pasak D.Jankausko, ši pertvarka leis sutaupyti šimtus milijonų litų, nes dabartinės motinystės išmokos "Sodros" sistemai yra nepakeliamos.
– Kodėl pasirinktos motinos? Juk jų įmokos ir išmokos nesudaro didžiausios dalies skylėto "Sodros" biudžeto.
– Tiek dabar, tiek perspektyvoje, kiek pirmiausia Europos valstybių kontekste matome ir galime prognozuoti, lengvų ir populiarių sprendimų šioje srityje tikrai nebus.
Sprendimai dėl socialinių reikalų, kuriems Vyriausybė tikrai ne iš karto ir nelengvai pritarė, yra kaip kompleksas priemonių. Juk pritarta ne tik motinystės išmokų peržiūrai, bet ir pensinio amžiaus palaipsniui ilginimui bei kitiems sprendimams. Pagaliau buvo patvirtintas "Sodros" pertvarkos planas.
– Sprendimus dėl motinystės išmokų vadintumėte kompromisiniais?
– Be abejo. Kompromiso buvo ieškota, nes pasiūlymų būta įvairiausių – sutrumpinti motinystės atostogas iki vienų metų, kone perpus sumažinti pačias išmokas, nustatyti labai žemas didžiausių išmokų ribas ir kitokių. Rastas kompromisas dėl lankstesnių galimybių sudarymo. Pavyzdžiui, motinoms ar tėvams, auginantiems vaikus ir pasirinkusiems dvejų metų atostogas bei išmokas, bus leidžiama antraisiais metais eiti dirbti ir išsaugoti 40 proc. buvusios algos išmokas.
Tokie kompromisai pasiekiami todėl, kad Vyriausybė yra koalicinė ir tenka derinti bei ieškoti galimybių priimti bendrus sprendimus.
Labai svarbu pabrėžti, kad nauja motinystės išmokų tvarka bus taikoma tik būsimoms mamoms nuo 2011 m. liepos 1 d. Dabartinėms ir toms, kurios taps mamomis iki kitų metų liepos, bus mokamos tokios išmokos, kurios paskirtos, jos mažinamos nebus.
Kartais mūsų priimami sprendimai suvokiami taip, kad neva jau paskirtosios išmokos bus drastiškai mažinamos, bus kerpamos jau paskirtosios išmokos. Tikrai ne.
– Koks ekonominis efektas iš šios motinystės išmokų pertvarkos?
– Skaičiuojame, kad ilgainiui pavyks per metus sutaupyti apie 670 mln. litų. Tai gana daug.
Noriu pasakyti, kad pernai ligos ir motinystės įmokos į "Sodrą" siekė apie 800 mln. litų, o išmokos viršijo 2,2 mlrd. litų. Skirtumas – beveik pusantro milijardo. Jis gula ant "Sodros", taigi ant visų mūsų ir mūsų vaikų pečių.
Turime pasiekti, kad ateities kartoms, mūsų vaikams, kuriais šiandien taip rūpinamės, nereikėtų grąžinti milžiniškų skolų, kurios susidarytų, jeigu išmokų sistema liktų kokia buvusi.
– Manote, kad Seimas pritars pasiūlytai motinystės išmokų peržiūrai?
– Vyriausybė teikia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas Seimui ir siūlo iki pavasario sesijos pabaigos joms pritarti. Nuo parlamentarų balsavimo priklausys, ar toms pataisoms bus pritarta.
– Vis dėlto didžioji dalis "Sodros" biudžeto yra pensijos. Jos jau kartą mažintos. Gal gresia dar vienas sumažinimas?
– Vieną kartą laikinuoju įstatymu, galiojančiu 2010–2011 m., pensijos buvo sumažintos. Tikrai nėra jokių kitų siūlymų ar numatymų dėl kokio nors naujo mažinimo.
– Bet šiandien turbūt nelabai galima kalbėti apie 2012-uosius arba 2013-uosius ir garantuoti, kad tikrai nebebus daugiau mažinama?
– Aš pakankamai artikuliuotai ir tiksliai pasakiau, kad šiandien jokių siūlymų ar projektų dėl kokių nors pensijų ar kitų socialinių išmokų mažinimų tikrai nėra. Neplanuojam tokių teikti.
– Pernai pirmoje metų pusėje irgi buvo kalbėta, kad pensijų mažinti nesirengiama, bet galų gale tai buvo padaryta. Dabartinė ekonominė padėtis gali priversti didinti mokesčius, o galbūt ir pensijas dar kartą sumažinti?
(Ministras nieko neatsako, tik paslaptingai šypteli.)
– Iki šių metų liepos 1 d. Vyriausybė turi pateikti pasiūlymus dėl sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo. Gal dabar, likus vos kelioms dienoms iki liepos, jau yra aiškūs ir skelbtini tokio kompensavimo variantai?
– Yra keli aiškūs ir konkretūs variantai. Tačiau politinio apsisprendimo reikalas yra pasirinkti, kaip valstybė prisiima įgyvendinti kompensavimo mechanizmą. Jis galėtų būti pasirinktas paskutinėmis birželio ar pirmomis liepos dienomis. Tuomet ir bus paskelbta, koks tas mechanizmas.
Čia klausimas visai Vyriausybei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks kelis galimus variantus, o Vyriausybės nariai ir valdančioji koalicija apsvarstys bei pateiks savo matymą, kokį kompensavimo mechanizmą derėtų nustatyti, nuo kada jis galėtų būti pradėtas įgyvendinti.
Bus įvertinta daugelis veiksnių: finansinė ir socialinė šalies padėtis, prognozės, teisėti lūkesčiai, socialinis teisingumas, Konstitucinio Teismo sprendimo dėl pensijų ir socialinių išmokų sumažinimo bei kompensavimo įgyvendinimas. Žodžiu, Vyriausybė ir koalicija įvertins visą kompleksą klausimų ir pasirinks tinkamą valstybei sprendimą dėl kompensavimo.
– Tačiau vargu ar įmanoma, kad kompensacijos galėtų būti pradėtos mokėti anksčiau nei nuo 2013 m., o greičiausiai – dar vėliau?
– Niekada neminėjau 2013 m. kaip galimos datos. Ir, tiesą sakant, apskritai nenorėčiau minėti jokių datų.
– Bet paminėjo jūsų kolega Seime Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Dagys. Nesutinkate su juo?
– Na, tai jo pareiškimas, jo paminėjimas, jo atsakomybė.
– Pensinio amžiaus ilginimas ir kiti priimti sprendimai vadintini pažadėtų struktūrinių "Sodros" reformų, kurių reikalavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pradžia?
– Taip, šios savaitės Vyriausybės sprendimai davė gana nemažą dalį atsakymų į klausimus dėl "Sodros" pertvarkos. Pritarus socialinio draudimo ir pensijų reformos koncepcijai atvertos durys jūsų paminėtoms struktūrinėms "Sodros" pertvarkoms. Tiek pensinio amžiaus ilginimas, tiek motinystės išmokų pertvarka yra sistemos reformos dalykai.
Rudenį laukia įtemptas skaičiavimo ir analizės darbas, taip pat konkrečių tolesnių sprendimų pasirinkimas. Pavyzdžiui, pertvarkos koncepcijoje numatyta paskirstyti pensijų mokėjimą "Sodros" ir valstybės biudžetams.
– Kitaip tariant, ateityje viena dalis senatvės pensijos turėtų būti mokama iš "Sodros", o kita dalis – iš valstybės biudžeto?
– Taip. Tokia pertvarka leistų kitaip subalansuoti valstybės finansus, preliminariai skaičiuojama, kad tai leistų ir sutaupyti.
Labai tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos bus matomi gana aiškūs visos socialinio draudimo sistemos pertvarkos metmenys. Bet tai bus labai ilgalaikė pertvarka, todėl darbai laukia kelioms vyriausybėms į priekį ir kelių kadencijų seimams.
– Ar tokia pertvarka, kai gabalas pensijos bus mokamas iš "Sodros", o kita dalis – iš valstybės biudžeto, nereikš, kad pensijos automatiškai dar šiek tiek sumažės?
– Ne, tikrai taip nemanau, nes socialinio solidarumo principas modeliuojamas taip, kad senatvės pensijos sulaukusiems žmonėms būtų užtikrinta bent ori senatvė. Todėl apie kokius nors sumažinimus tikrai nekalbėčiau.
Manau, kad senatvės pensijos padalijimas į dvi dalis kaip tik turės didesnę socialinę reikšmę. Bus siekiama, kad kuo didesnė įmokų dalis turėtų kur kas didesnę įtaką vėlesnėms išmokoms pensijų forma.
Naujausi komentarai