Balandžio 26-ąją pasaulis mini 30-ąsias avarijos Černobylio atominėje elektrinėje (AE) metines. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įvertinimu, tai buvo didžiausio masto branduolinė avarija, kuri tarptautinių branduolinių ir radiologinių įvykių skalėje kvalifikuojama kaip aukščiausio 7-ojo lygio avarija.

„Černobylio AE katastrofos skausmingus padarinius patyrė Ukrainos, Baltarusijos žmonės, kiti kaimynai, gamta ir visa Europa. Radioaktyvūs debesys iš Černobylio nuslinko per daugelį Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvą. Aplink Černobylio AE suformuota apsauginė zona iki šiol laikoma viena labiausiai užterštų vietų pasaulyje. Praėjus net ir 30 metų po šios katastrofos, dar ir šiandien jaučiame šios nelaimės humanitarines, ekologines ir ekonomines pasekmes", - sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Suvokdami įvykusios tragedijos mastą ir siekdami, kad ji daugiau nepasikartotų, raginame, kad vyriausybės visame pasaulyje, vystydamos branduolinę energetiką, tai darytų saugiai, kad būtų griežtai laikomasi tarptautinių branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų." 

„Siūlome griežtinti branduolinės saugos reikalavimus ir padaryti juos privalomus, nes šiandien jie yra tik rekomendaciniai, taip pat sustiprinti pasaulinį TATENA vaidmenį prižiūrint branduolinės saugos užtikrinimą", - teigia L. Linkevičius.

Lietuvai rimtą susirūpinimą kelia branduolinės saugos situacija Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus statomoje Astravo atominėje elektrinėje, kurios pirmąjį reaktorių planuojama paleisti jau 2018 metais. Siekiame, kad  Baltarusija šį objektą statytų laikydamasi tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų bei rekomendacijų.

Lietuvos ministro teigimu, valstybės, o ypač tos, kurios tik pradeda vystyti branduolinę energetiką, turi ypatingą dėmesį skirti skaidrumui ir bendradarbiavimui bei prisiimti atsakomybę už savo žmonių saugumą ir sveikatą, taip pat už galimą poveikį kaimyninėms valstybėms.

L. Linkevičius balandžio 26 d. Vilniuje vykusiame susitikime su Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Aliona Kupčina išreiškė susirūpinimą Astravo atominės elektrinės projektu ir pažymėjo, kad vystant AE projektą prie pat kaimyninės valstybės sostinės, reikia užtikrinti maksimalų skaidrumą ir atvirumą bei paragino Baltarusiją imtis konstruktyvių veiksmų, kad vystomas projektas atitiktų tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus.

„Kviečiame Baltarusiją kaip įmanoma greičiau pasitelkti TATENA specializuotą aikštelių vertinimo misiją SEED (angl. Site and External Events Design) nešališkam aikštelių atrankos kriterijų ir Astravo aikštelės saugos bei tinkamumo AE statybai įvertinimui. Taip pat kviečiame Baltarusiją kuo greičiau atlikti atsparumo testus (angl. stress test) Astravo AE projektui, bei pasitelkti tarptautinių ekspertų pagalbą Baltarusijos AE projekto įvertinimui, kaip pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas. Griežtas branduolinės saugos standartų įgyvendinimas turi tapti bet kurios branduolinės jėgainės statybos neatskiriama dalimi."

Lietuva labai vertina TATENA, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų rodomą dėmesį Baltarusijos itin sparčiai vystomam Astravo AE projektui bei tikisi, kad ir ateityje šis dėmesys bus išlaikomas, kad paskatintų Baltarusiją įgyvendinti tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Nuoseklus tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, priimtų TATENA, Espo konvencijoje bei kitose tarptautinėse organizacijose,  laikymasis yra ypač svarbus kiekvienai šaliai, kuri vysto ar pradeda vystyti branduolinę energetiką.