Sirenos, skubėjimas ir kova dėl gyvybės – taip įsivaizduojame greitosios medicinos pagalbos kasdienybę. Tačiau realybė ne visada tokia.

„Įsimintiniausias atvejis, kai kvietė, kad bloga, temperatūra, kviečia prie centrinės poliklinikos, o esmė tame, kad tiesiog poliklinika dar nedirbo apie pusę valandos, o kvietė tiesiog pasišildyti“, – kuriozišką atvejį prisiminė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jelena Ana Jaševskaja.

Greitosios automobiliai braunasi per spūstis ir į kitą miesto galą, nes pacientas nenori gydytis, kur siūlo medikas, pageidauja kitos ligoninės. Dėl to kyla ir konfliktų. „Primygtinai reikalauja, kelia balsą, tampa agresyvus, grasina skundais, sveikatos ministrais, pažįsta, nepažįsta – neaišku, na, ir tiesiog kartais, nesiveliant į konfliktą, paprasčiau yra nuvežti, negu ginčytis“, – teigia medikė.

Skubi pagalba žmogui, kuriam nenutiko nieko rimto, apnuogino sveikatos sistemos problemas – į greitąją žiūri, kaip į nemokamą taksi, nes tikisi greičiau pakliūti pas gydytoją.

LNK stop kadras.

„Pas kardiologą laukti reikia, tarkime, kelis mėnesius, ir žymiai lengviau yra pasakyti, kad turi problemų su širdimi, išsikviesti greitąją pagalbą ir gauti kardiologo konsultaciją“, – iliustruoja Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis.

„Pageidavimų koncertą, kitaip tariant, be jokios rimtos priežasties reikėtų tikrai sustabdyti“, – tvirtina sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Rimtas atvejis ar ne, pirmiausia stengiasi išsiaiškinti greitosios dispečerinės. Dešimtadalį skambučių atmeta – medikai neatvažiuoja. „Dispečerinė visoje Lietuvoje, GMP, gauna maždaug 2,1 tūkst. skambučių. GMP ekipažas išsiunčiamas – 1,8 tūkst. kartų“, – skaičius pateikia Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) atstovas Tomas Bagdonas.

„Žmonių, kurie pradeda dirbti GMP, kai susiduria su tokiomis visokiomis situacijomis, motyvacija pradeda kristi.

Tačiau per telefono ragelį įvertinti tikrąją paciento būklę pavyksta ne visada. Tai ir alina medikus, ir tuština mokesčių mokėtojų kišenes. „Šita papildoma funkcija yra labai labai imli resursams, tiek žmogiškiesiems, tiek degalų, tiek automobilių“, – aiškina Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Austrida Gerliakienė.

„Žmonių, kurie pradeda dirbti GMP, kai susiduria su tokiomis visokiomis situacijomis, motyvacija pradeda kristi“, – dar vieną šios situacijos padarinį įvardija T. Bagdonas.

Sveikatos apsaugos ministrė siūlo žmones edukuoti, kad šie nebešokdintų greitųjų: „Pacientų sveikatos raštingumo didinimas ir atsakomybės prisiėmimas ir suvokimas, kad GMP nėra kokia nors išorinė tarnyba, tai yra mūsų pačių išlaikoma tarnyba.“

„Ar valstybė, ar SAM (Sveiktos apsaugos ministerija, – „Kauno diena“) ką nors daro, kad būtų šviečiama visuomenė?“ – retoriškai klausia A. Gerliakienė. Medikė mano, kad vien švietimo nepakanka, kai žmogus sąmoningai piktnaudžiauja, ir jis turi jausti atsakomybę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis valstybių jau pasirinko griežtesnį kelią. Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje pacientams išrašoma sąskaita už nepagrįstą iškvietimą. Suma svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.

„Už nepagrįstą iškvietimą ten pacientas sumoka 70 eurų ir gydytojas ar paramedikas, kuris atvyksta, jis nedalyvauja, jis tiesiog parašo anketoje, kvietimas buvo pagrįstas ar nepagrįstas“, – pasakoja Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.

„Nežinau, ar būtent botago principu mes pasieksime rezultatų. Aš manau, kad mes turėtume apsaugoti tiek vieną, tiek kitą pusę nuo tokių situacijų, kaip ir minėjau, griežtai reglamentuodami algoritmą“, – įsitikinęs M. Čiurlionis.

Medikų sąjūdis sako, kad savo pažadų atlikti auditą neįgyvendina ir politikai. Prieš pusantrų metų įkurta GMPT patiria nuostolių, skundžiasi ir darbo krūviu. „Mes turime dabar jau duobe, didelę bėda, tai dabar tiktai žada. Mes visą laiką, reiškia, statome vežimą prieš arklį ir tos reformos, jas reikia paruošti“, – sako A. Gerliakienė.

Pasak GMPT, pernai tarnyba patyrė poros milijonų eurų nuostolių.