Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2023–2030 metų nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programai.

Dokumente nurodoma, jog esamas kibernetinio saugumo modelis netinkamas augančiai kibernetinio saugumo sričiai.

„Svarbus akcentas, kad tai nėra tik nacionalinio kibernetinio saugumo interesai, kartu dengiami policijos ir giminiškų institucijų (interesai)“, – Ministrų kabineto posėdyje sakė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) vadovas Liudas Ališauskas.

„Su viena programa siekiame turėti laboratoriją ir ugdytis specialistus, ekspertus. Kita programa – modernizuojame kibernetinės gynybos architektūrą: bus vieninga platforma, iš kurios teikiamos paslaugos kibernetinio saugumo subjektams“, – pridūrė jis.

Programoje nurodoma, kad plečiantis kibernetinio saugumo taikymo sričiai trūksta kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimo procese dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, nesukurti kibernetinio saugumo reikalavimų atnaujinimo metodai, skirtingai taikomos kibernetinio atsparumo priemonės viešajame sektoriuje.

Su viena programa siekiame turėti laboratoriją ir ugdytis specialistus, ekspertus.

Siekiant pašalinti šiuos ir kitus trūkumus, dokumente numatyta iš esmės peržiūrėti nacionalinės kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, į saugumo valdymą ir užtikrinimą įtraukiant daugiau institucijų.

Taip pat ketinama atnaujinti kibernetinio saugumo valdymo bei organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų sistemą, diegti naujas technines ir organizacines priemones, spręsti specialistų rengimo, valstybės institucijų ir įstaigų personalo ir visuomenės švietimo srityje klausimus.

Be kita ko, planuojama plėsti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, stiprinti elektroninių nusikaltimų tyrimo kompetencijas ir atnaujinti elektroninių nusikaltimų tyrimo infrastruktūrą.

Įgyvendinant pokyčius, KAM turės numatyti konkrečias veiklas ir projektus. Iš viso programai skirti ketinama 52,3 mln. eurų, iš kurių 40 mln. eurų bus iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, vadinamosios RRF, lėšų.

Programa siekiama, kad ištirtų kritinių kibernetinių incidentų dalis per septynerius metus augtų nuo 50 proc. iki 100 proc., interneto svetainės saugumą tikrinančių žmonių dalis – nuo 23,3 proc. iki 40 proc., o kibernetinio saugumo subjektų vadovų, sėkmingai išlaikiusių kibernetinio saugumo žinių ir kompetencijų įvertinimo testus, būtų bent 80 procentų.