Ministrų likimas priklausys nuo opozicijos vienybės Pereiti į pagrindinį turinį

Ministrų likimas priklausys nuo opozicijos vienybės

2007-06-22 00:00

Konservatoriai grasina svarstyti ir galbūt paremti nepasitikėjimą keturiais Vyriausybės nariais dėl neteisėto “Alitos” privatizavimo

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Konservatoriai grasina svarstyti ir galbūt paremti nepasitikėjimą keturiais Vyriausybės nariais dėl neteisėto “Alitos” privatizavimo

Mažumos Vyriausybę formaliai remiantys opoziciniai konservatoriai gali palaikyti Darbo ir Liberaldemokratų partijų inicijuojamas interpeliacijas keturiems ministrams. Jeigu taip atsitiks, savo pareigų gali netekti Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Aplinkos ministerijų vadovai.

Tačiau pasitikėjimo šiais ministrais klausimas bus svarstomas tik rudenį. Vyriausybės vadovas ir ministrai demonstruoja olimpinę ramybę, tvirtindami, kad nesibaimina būsimos interpeliacijos.

Turėtų atsakyti tuometinė Vyriausybė

Opozicinės Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” partijos pateikė interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui. Visi jie buvo ministrais ir 2003-2004 metais, kai tuometinė Vyriausybė, vadovaujama Algirdo Brazausko, priėmė sprendimus dėl bendrovės “Alita” privatizavimo.

Konstitucinis Teismas (KT) prieš kelias savaites nustatė, kad Vyriausybė pažeidė Konstituciją ir galiojančius įstatymus, nustatydama “Alitos” privatizavimo sąlygas, kurios leido šią bendrovę įsigyti įmonės generalinio direktoriaus suburtam konsorciumui.

Darbo partijos ir liberaldemokratų atstovai tvirtina, kad dėl neteisėto privatizavimo turėtų atsakyti tuometinė Vyriausybė, taigi ir tuomet ministrais buvę asmenys. Tokių dabartiniame ministrų kabinete tėra keturi.

Valdančiosios mažumos atstovai, turintys 59 Seimo narių mandatus iš 141, tvirtina nesibaiminantys interpeliacijos. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas atmetė priekaištus jo vadovaujamai Vyriausybei ir sakė, kad iki rudens bus rasti sprendimai, kaip įgyvendinti KT nutarimą dėl įstatymų pažeidimo privatizuojant “Alitą”. Todėl, pasak premjero, nėra reikalo kelti klausimo dėl atskirų ministrų atsakomybės.

Aplinkos ministras A.Kundrotas interpeliaciją nuleido juokais: “Šitaip karšta lauke, gal žmonės dėl to pikti, tai ir pasiūlė tą interpeliaciją.” Surimtėjęs ministras pridūrė, kad “šiaip Seimo nariai turės apsispręsti dėl interpeliacijos.”

Kol kas neremia, bet ir neatmeta

Norint ministrą atstatydinti, reikia, kad po jo atsakymų į interpeliacijos užduodamus klausimus už tai slapto balsavimo metu pasisakytų ne mažiau kaip pusė Seimo narių, tai yra 71 parlamentaras.

Kitos opozicinės partijos kol kas tiksliai neatsiliepė, kaip reaguoja į Darbo ir Liberaldemokratų partijų iniciatyvą.

Tik Tėvynės sąjunga, prieš metus pasirašiusi susitarimą dėl valdančiosios mažumos paramos, pareiškė rimtai svarstysianti interpeliacijos keturiems ministrams galimybę. Šios frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad politinės ministrų atsakomybės klausimo Seime svarstymas yra visiškai pagrįstas. “Šiuo klausimu nepalankias A.Brazausko Vyriausybei nutartis priėmė tiek Aukščiausiasis Teismas, tiek Konstitucinis Teismas, visuomenėje yra rimtų abejonių dėl pardavimo skaidrumo. Todėl šį klausimą frakcijoje labai rimtai svarstysime”,- pažadėjo konservatorius.

Tiesa, jau ir anksčiau Tėvynės sąjunga ne kartą grasino valdančiajai koalicijai savo paramos nutraukimu, tačiau visuomet šie pagrasinimai baigdavosi suderėjimu su valdančiaisiais socialdemokratais dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Kol kas neaišku, kokią poziciją interpeliacijos klausimu užims likusios dvi Seimo opozicinės frakcijos - socialliberalai ir liberalai. Pastarųjų atstovai tvirtina, kad norėtų sulaukti ministrų atsakymų į interpeliacijos suformuluotus klausimus, tik tada spręs, ar palaikyti nepasitikėjimą jais.

Jeigu konservatoriai, liberalai ir socialliberalai nuspręstų paremti interpeliaciją keturiems ministrams, jie turėtų atsisveikinti su savo pareigomis, nes visos penkios opozicinės frakcijos turi gerokai daugiau balsų Seime nei reikiamas 71.

Svarstys rudenį

Tačiau Seimo pasitikėjimo J.Oleku, R.Žakaitiene, V.Blinkevičiūte ir A.Kundrotu klausimas turėtų būti svarstomas tik po daugiau kaip dviejų mėnesių, kai prasidės eilinė parlamento rudens sesija.

Interpeliacijos pateikimo ir svarstymo procedūros praktiškai nebeleidžia tikėtis, kad šis klausimas Seime bus apsvarstytas iki liepos 4 dieną pasibaigs pratęstoji pavasario sesija. Tą leido suprasti ir Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas. “Interpeliacija pateikta tokiu metu, kai mes jau beveik baigėme pavasario sesiją. Todėl tas klausimas greičiausiai nusikels į rudenį”, - pastebėjo jis.

Tiesa, yra tikimybė, kad ministrai pasistengs kuo greičiau atsakyti į užduotus klausimus ir paskutinėmis pavasario sesijos dienomis bus surengtas balsavimas dėl pasitikėjimo jais. Tačiau ši tikimybė vertinama skeptiškai.

Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, vadovaujama Teisingumo ministerijos sekretoriaus Pauliaus Koverovo, kuri turi iki rugsėjo pateikti savo pasiūlymus, kaip derėtų reaguoti į KT sprendimą dėl “Alitos” privatizavimo. Be to, laukiama ir Generalinės prokuratūros išvadų dėl galimų valstybės veiksmų, ištaisant padarinius.

Net jeigu Seimui pavyktų atstatydinti keturis ministrus, tai visiškai negrėstų Gedimino Kirkilo vadovaujamos mažumos Vyriausybės stabilumui. Tokiu atveju Prezidentas Valdas Adamkus turėtų paskirti naujus ministrus, ir Vyriausybė galėtų dirbti toliau, nekeldama Seime pasitikėjimo ja klausimo. Parlamentarai privalo balsuoti dėl Vyriausybės įgaliojimų pratęsimo, jeigu joje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Vienus metus dirbančiame kabinete iki šiol pasikeitė vos vienas ministras iš trylikos.

Daugiau naujienų