Lietuvių kilmės mokslininkė visą savo gyvenimą paskyrė džiunglių primatų studijoms ir jų išsaugojimui, o jos darbai tapo pamatine ašimi šiuolaikinei antropologijai ir ekologijai.
Gyvenimas, paaukotas džiunglių karaliams
Prof. B. Galdikas pasaulyje žinoma kaip viena iš „Leakey angelų“ – trijų moterų, kurias žymus antropologas Louisas Leakey pasirinko tyrinėti didžiąsias beždžiones jų natūralioje aplinkoje. Būtent jo paskatinimas tapo lemtingu postūmiu jaunos mokslininkės karjeroje.
1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietijoje, gimusi Birutė Marija Galdikas vėliau išvyko į Kanadą, kur pradėjo savo akademinį kelią. Ji studijavo psichologiją Britų Kolumbijos universitete, vėliau gilinosi į antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), kur ir apsigynė daktaro laipsnį, skelbiama VDU interneto svetainėje.
Nuo 1971 metų Borneo saloje apsigyvenusi mokslininkė iš esmės pakeitė žmonijos supratimą apie orangutanus. Tandžungputingo nacionaliniame parke ji įkūrė ilgalaikę tyrimų bazę, kurioje pradėjo sistemingus šių primatų stebėjimus – tai buvo pirmasis tokio masto ir trukmės tyrimas pasaulyje.
Jos įkurtas orangutanų tyrimo ir globos centras tapo prieglobsčiu šimtams sužeistų ar tėvų netekusių gyvūnų. Vėliau jos iniciatyva buvo įsteigtas Tarptautinis orangutanų fondas, veikiantis keliuose žemynuose ir iki šiol aktyviai prisidedantis prie šios rūšies apsaugos.
Profesorės darbai ženkliai praplėtė žinias apie orangutanų elgseną, socialinę struktūrą, mitybą ir jų nykstančią gyvenamąją aplinką. Ji ne tik tyrė, bet ir aktyviai kovojo prieš atogrąžų miškų naikinimą Indonezijoje, pelnydama tarptautinį pripažinimą.
Glaudus ryšys su Lietuva ir VDU
Nors gimė Vokietijoje, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Kanadoje bei Indonezijos džiunglėse, B. Galdikas niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Ji aktyviai bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo universitetu, kur 2010 metais jai buvo suteiktas garbės daktarės vardas.
Profesorė ne tik lankydavosi universitete, bet ir tiesiogiai prisidėjo prie jaunųjų mokslininkų ugdymo – skaitė paskaitas, dalijosi praktine patirtimi, kvietė studentus ir tyrėjus atlikti praktiką Borneo saloje. Jos veikla padėjo formuoti naują gamtosaugininkų ir antropologų kartą Lietuvoje.
Tais pačiais metais, minint Valstybės dieną, profesorė buvo įvertinta ir Lietuvos valstybės mastu – jai įteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. Vizito Kaune metu jai taip pat buvo skirtas simbolinis universiteto šimtmečio medalis.
Pastaraisiais metais mokslininkė išliko aktyvi akademinėje ir visuomeninėje veikloje – 2021 m. ji prisijungė prie Prezidento Valdo Adamkaus premijos komiteto, skirto skatinti aplinkosaugos iniciatyvas ir tvarumo idėjas. Ji taip pat dažnai lankydavosi VDU Botanikos sode, kur auga jos vardu pavadinta ąžuolų giraitė.
Palikimas, kuris gyvuos amžinai
Profesorės mirtis – milžiniškas praradimas ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai planetos ekosistemai. Jos darbai padėjo išsaugoti orangutanų rūšį nuo visiško išnykimo, o jos sukurti projektai ir organizacijos tęsia šią misiją ir šiandien.
Per savo gyvenimą B. Galdikas pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų – tarp jų Jungtinių Tautų premiją, prestižinę Tylerio aplinkos apsaugos premiją, taip pat įvairius humanitarinius ir gamtosauginius įvertinimus. Apie jos veiklą sukurta dokumentinių filmų, parašyta knygų, kurios iki šiol laikomos svarbiais šaltiniais primatologijos srityje.
Jos gyvenimas – tai ne tik mokslinė karjera, bet ir išskirtinis atsidavimo gamtai pavyzdys. Net ir paskutiniaisiais metais ji planavo sugrįžti į Lietuvą ir dėstyti VDU studentams, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos šių planų įgyvendinti nebespėjo.
Naujausi komentarai