Lietuvių dalyvavimas taikos palaikymo akcijoje Persijos įlankos regione priverčia mažinti šauktinių skaičių ir neįvykdyti kelių numatytų pratybų
Pasak įtakingo Vakarų dienraščio, mažųjų Europos valstybių, įskaitant ir Lietuvos, karių dalyvavimas taikos palaikymo misijoje Irake reikalauja didžiulių tų šalių pastangų, kurios dažnai ribojasi su jų galimybėmis. Tai iš esmės priversti pripažinti ir oficialūs Lietuvos pareigūnai, tvirtinantys, kad dėl misijos Irake tenka apkarpyti kai kurias ginkluotųjų pajėgų programas.
Tačiau, pasak pareigūnų, dėl dalyvavimo šioje misijoje Lietuva gauna labai didelius politinius dividendus, kurių neįmanoma įvertinti finansiškai.
Pergrupuojamos lėšos
Jungtinių Amerikos Valstijų dienraštyje The Wall Street Journal užsimenama, kad amerikiečių sąjungininkėmis Irako klausimu tapusios Rytų ir Vidurio Europos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, sukandusios dantis dalyvauja taikos palaikymo misijoje šioje Persijos įlankos valstybėje, nes šios pastangos dažnai ribojasi su galimybėmis.
Krašto apsaugos pareigūnai tvirtina negalintys pateikti tikslių skaičiavimų, kiek atsieina lietuvių karių išlaikymas Irake. Tačiau kaskart pabrėžiama, jog papildomų biudžeto išlaidų tikrai neprireiks. Ginkluotosioms pajėgoms užteks to, kas joms jau numatyta valstybės biudžete.
Tik tuos pinigus Krašto apsaugos ministerijai tenka pergrupuoti, peržiūrint, dažniausiai apkarpant kai kurias programas. Pavyzdžiui, nebus įvykdytos kai kurios karių mokymo ir pratybų programos, labiau nei planuota sumažintas šauktinių skaičius, iš Neapolio atšauktas Lietuvos karo transporto lėktuvas. Ministerija nusprendė nepratęsti lietuvių karių dalyvavimo taikos palaikymo misijoje Afganistane, kurioje mes dalyvaujame jau beveik metus.
Visa tai dėl Lietuvos karių misijos Irake, taupant lėšas, nors didesniąją dalį išlaidų padengia JAV. Tiesa, amerikiečiai pinigus skirs lenkams, kurių divizijos sudėtyje tarnaus mūsų kariai. Jau pranešta, kad JAV pasirašė susitarimą su Lenkija, jog šiai valstybei Vašingtonas išmokės 230 milijonų dolerių lenkų vadovaujamų tarptautinių pajėgų transportavimo į Iraką bei kitoms su tuo susijusiomis išlaidomis padengti.
Vakarai vertina pastangas
Pasak krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus, rudenį pasibaigianti karių misija Afganistane yra kiek sudėtingesnė, nes ten tenka dengti visas jų išlaikymo ir aprūpinimo išlaidas, kurios gerokai viršija 2 milijonus litų.
Ministras pripažino, kad misija Irake yra tam tikra finansinė našta Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Tai bet kuriuo atveju yra našta, nes dalyvavimas taikos palaikymo misijose apskritai neduoda kažkokio finansinio pelno. Tačiau valstybė pasirinko tokį kelią, manau, teisingą. Dalyvavimas misijose yra mūsų kariuomenės prioritetas, nes tai padeda įgyti labai vertingos patirties ir duoda politinių dividendų, kurie vėliau gali virsti ir tam tikros formos finansiniais dividendais, - tvirtino L.Linkevičius.
Krašto apsaugos ministerijos vadovas įsitikinęs, kad Lietuva, aktyviai dalyvaudama įvairiose taikos palaikymo misijose, jau susikrovė nemažą politinį kapitalą, kurio neįmanoma įvertinti finansiškai. O sugebėjimas persiorientuoti, pergrupuoti jėgas ir operatyviai siųsti savo karius ten, kur labiausiai reikia, irgi labai vertinamas mūsų partnerių Vakaruose. Beje, mums jau anksčiau yra siūlyta savo karius perkelti iš Afganistano į Iraką, tačiau mes kol kas vykdome abi programas ir tik rudenį paliksime Afganistaną, - pabrėžė L.Linkevičius.
Eina vien savanoriai
Šios savaitės pradžioje į Iraką išvyksta antras Lietuvos karių būrys. Kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono 45 kariai pusmetį tarnaus Lenkijos divizijos sudėtyje netoli Bagdado. Operacijose Irake nuo birželio jau dalyvauja būrys karių iš Algirdo bataliono bei keli logistikos specialistai.
Naujai išvykstantieji į Iraką Kauno dienai pripažino praėję itin griežtą atranką. Svarbiausi jos kriterijai - bendras fizinis ir moralinis pasirengimas, dalyvavimo kurioje nors taikos palaikymo operacijoje patirtis.
Tačiau svarbiausias principas - visiškas savanoriškumas. Važiuoja tik tie, kurie patys to nori.
Dauguma vyrų tvirtina norintys išbandyti save naujomis sąlygomis, padėti pagrindus tolesnei karjerai ginkluotose pajėgose, taip pat uždirbti nemažai pinigų, nes dalyvavimas taikos palaikymo misijose gana gerai apmokamas. Mėnesinis atlyginimas čia siekia maždaug 1 tūkstantį JAV dolerių. Tad pusmetį Irake pabuvęs karys gali į Lietuvą atsivežti apie 18 tūkst. litų, nes uždirbtų pinigų jis beveik niekur neleidžia, mat yra visiškai išlaikomas - maitinamas ir rengiamas.
Lietuviai misijai buvo rengiami pagal standartinę parengimo programą. Lietuvių kariai rengėsi objektų saugojimo, patruliavimo bei kitoms užduotims, kurias turės vykdyti paklusdami amerikiečių ir lenkų vadų įsakymams.
Tačiau su Irake būsiančiomis labai sudėtingomis klimato sąlygomis kariai tik supažindinami. Atskirų pratybų panašiomis sąlygomis nebuvo. Tiesa, kariai savose kuprinėse turės privalomus papildomus, kitose misijose neįprastus daiktus - tinklelius nuo mašalų ir kremus nuo saulės. Lietuviai Irake bus aprūpinti amerikietiška amunicija, taip pat jų ginklais. Kariai tvirtino dar anksčiau gerai išmokę juos valdyti.
Išklausė islamišką kursą
Viena ypatingų lietuvių karių pasirengimo taikos palaikymo misijai Irake dalių buvo paskaitos apie šią valstybę, jos kultūrą, papročius ir religiją, taip pat apie visą Persijos įlankos regioną. Šį kursą dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, islamiškojo pasaulio tyrinėtojas Egdūnas Račius.
Paklaustas, kokius svarbiausius dalykus turėtų žinoti kariai, vykstantys į pokario Iraką, E.Račius perspėjo: Reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį į musulmonų ir ne musulmonų santykius. Šiuo atveju ypač svarbu pažymėti šiitų, kurie pakankamai nepalankiai žiūri į vakariečius, nusiteikimą. Kariai turėtų būti pasirengę gana nemaloniam bendravimui su jais.
Jis atkreipė dėmesį, kad dauguma arabų yra labai svetingi ir vaišingi, tačiau šiitai esti kiek kitokie.
Ar sulauks lietuviai daugiau palankumo Irake vien todėl, kad vilkės lietuviška, o ne amerikietiška uniforma su atitinkamais skiriamaisiais ženklais? Tai tikrai nepagelbės lietuviams. Pats tas faktas, kad jie nėra amerikiečiai, nėra savaime pozityvus. Kitas dalykas - lietuvių sugebėjimas bendrauti. Jeigu jie geriau supras irakiečius ir maloniau, nei britai ar amerikiečiai, bendraus su jais, galbūt tuomet požiūris į lietuvius bus geresnis. Bet ne iš karto. Tai reikia užsidirbti, - tvirtino E.Račius.
Naujausi komentarai