MOKINYS APIE RŪSYJE VEDAMAS PAMOKAS: NUALPUS VAIKUI PATARIA JAS SUTRUMPINTI

Viešojoje erdvėje plinta vaikino laiškas, skirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. „Ar tai yra normalu ir ar yra kažkoks tikslas, mokinius laikyti mokyklose tam, kad jie neva turėtų ką veikti? Klasėse fiksuojama nuo 30 iki 40 ir daugiau laipsnių temperatūra, tad nemanau, kad esant tokioms sąlygoms yra įmanoma tiek mokytojams deramai vesti pamokas, tiek mokiniams apie jas galvoti ir susikaupti“, – feisbuke rašo Tautvydas. 

Kai pritrūksta oro, siūlo sutrumpinti pamokas

Vakar paviešintas vaikino įrašas sulaukė nemažo tautiečių dėmesio – Tautvydo mintimis buvo pasidalinta apie 2,7 tūkst. karto, o po įrašu nugulė daugiau nei 600 komentarų. 

„Pamokas siūlote vesti lauke? Temperatūra jūsų žiniai čia taip pat siekia 30 ir daugiau laipsnių, tad čia kažkokios atgaivos taip pat nėra. Jeigu siūlote rinktis kitas vietas, pažintines veiklas, kurias mokytojai taip pat vykdo tik tada, kai abiturientams yra egzaminai ir pamokos mokyklose nevyksta, tai galiu atsakyti, kad kavinėse pasėdėti mes galime ir laisvalaikiu – tai man jokių žinių tikrai neprideda“, – dėsto mokinys. Tiesa, jis džiaugiasi atsakingų institucijų mokyklų personalui išsiųstomis rekomendacijoms, tačiau įžvelgia nemažą bėdą – ne visų mokyklų administracijos teikiasi tų rekomendacijų laikytis.

Kai klasėje nebelieka kuo kvėpuoti, tuomet atrėžiama: „Mokytoja, jeigu koks mokinys nualps, tada jau pabandykite sutrumpinti pamoką.“ Rimtai?

„Kai klasėje nebelieka kuo kvėpuoti, tuomet atrėžiama: „Mokytoja, jeigu koks mokinys nualps, tada jau pabandykite sutrumpinti pamoką.“ Rimtai? Gyvename XXI amžiuje, kuriame pilna inovacijų ir naujovių, bet švietimo sistema kaip stovi vietoje taip stovi“, – rašo Tautvydas, neatmetantis, kad jį veikiausiai užsipuls per karščius darbuose įstrigę pikti tėveliai. Tačiau 18-metis vaikinas turi atsakymą ir jiems – tėvai už darbą gauna naudą ir atlyginimą, o jis mokykloje šiuo metu tik švaisto laiką. „Galėčiau eiti dirbti ir taip padėti tėvams mane išlaikyti. Darbe galėčiau įgauti daug daugiau praktinės patirties ir žinių, nei be reikalo trindamas mokyklos suolą. Kai kurie sakysite, kad tiesiog nebeikite į pamokas? Deja, praleidus pamokas yra baladojama administracijos skambučiais ir raštais tėvams ir klasių auklėtojams, kodėl nelankomos ir praleidžiamos pamokos, tad tokios teisės, deja, bet mes netenkame“, – anot vienoje Kretingos mokykloje besimokančio vaikino, šiuo metu yra per vėlu kažką keisti ir trumpinti pamokas, tačiau labai siūlo atsižvelgti į šias kilusias problemas ir ieškoti sprendimo būdų ateičiai, kitiems metams.

Tautvydas teigia, kad norint ugdymo įstaigose laikyti mokinius iki birželio vidurio reiktų pagalvoti apie tinkamesnes sąlygas, mokymosi programas, kad laikas nebūtų švaistomas veltui.

Pamokas veda rūsyje

Vaikinas pasidalijo ir vaizdo įrašu, kokiose erdvėse yra „vedamos“ pamokos. 

Anot Tautvydo, mokyklos rūsys (rūbinė) yra vėsiausia vieta pastate. „32-ejus metus dirbanti mokytoja sako, jog to nėra dar niekada buvę. Tad kyla klausimas, ar visa tai, kaip švietimo sistema gyvena dabar, eina į priekį ar mes tik stovime vietoje ir pamažu dedame žingsnelius atgal? Žmonėms, kurie mane ir besiskundžiančius mokinius išvadinsite verksniais ir išlepintais, vakarėlių ir linksmybių ištroškusiais jaunuoliais, galiu atsakyti, kad mes nebegyvename sovietmetyje ir kiekvienas turime teisę išsakyti savo nuomonę ir kovoti už savo gerovę ir gauti atsakymus, o jeigu jūs pripratote gyventi pagal tai, kaip nustatė kažkas kitas, tai man labai gaila jūsų ir linkėčiau keisti savo gyvenimo būdą ir visur turėti savo nuomonę ir būti užsispyrusiam“, – laišką baigia vaikinas.

Portalas jau rašė, kad dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos.

Sprendimus dėl ugdymo gali priimti mokyklų direktoriai. Apie ugdymo proceso stabdymą paskelbė dvi Vilniaus mokyklos, taip pat ugdymo procesas stabdomas ir kai kuriose Alytaus mokyklose. Dauguma Kauno ir Klaipėdos mokyklų pamokas trumpina, tačiau ugdymo proceso nestabdo.

Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mokyklų vadovams pasiūlė nustatyti temperatūros ribą, kuomet mokiniams būtų leidžiama neiti į mokyklą – kaip ir žiemą.

Tikrai neturi vykti pamokos, kai yra tokia ekstremali situacija, jos visiškai neproduktyvios, pamokų neturi būti.

„Logiška būtų galvoti, kad kaip žiemą esant labai žemai temperatūrai yra tvarkos, kada vaikai gali neiti į mokyklą, kažkas panašaus galėtų būti ir galvojant apie karštį“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Savo poziciją išdėstė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Tikrai neturi vykti pamokos, kai yra tokia ekstremali situacija, jos visiškai neproduktyvios, pamokų neturi būti. Jau du kartus kreipėmės į savivaldybes, mokyklas paaiškindami, kad tuo metu gali nevykti pamokos, jei yra tinkamos sąlygos, gali būti kiti užsiėmimai. Mokykla neturi užsitrenkti, gali įvairiomis formomis, jei turi sąlygas, daug ką daryti, arba, jei labai karšta, tiesiog sustabdyti ugdymo procesą“, – ministro mintis cituoja BNS.

Ketvirtadienį sinoptikai pranešė, kad vakar buvo pasiektas birželio mėnesio karščio rekordas.

Oras trečiadienį Kaišiadoryse įkaito iki 35,7 laipsnių. Tokios karštos birželio dienos matavimų istorijoje Lietuvoje dar nėra buvę.