Panevėžio pedagogai pirmąsyk pabuvo Japonijoje. Maža to, tarp 18 milijonų Tokijo gyventojų jie neliko nepastebėti – vienas „tiktokeris“ įdėjo vaizdelį iš metro traukinio, kuriame tarp manta užgriozdinto praėjimo sėdintys ir lietuviškai kalbantys mokytojai ignoruoja angliškai kalbantį japoną, prašantį patraukti lagaminus.

Regis, aiškiau nebūna, bet pedagogai galvas sukišo į telefonus. Galima spėti, kad į Tokiją suskridę panevėžiečiai arba nesupranta angliškai, arba nesuvokia, kad praėjimai traukinyje turi būti laisvi. Buvusi pedagogė, dabar miesto merė, gina kolegas ir sako, jog mokytojai Japonijoje pasirodė profesionaliai.

„Taip pat būčiau reagavusi, kaip mokytojai reaguoja paprastai į konfliktines situacijas. Nereaguoti, nesivelti į konfliktus“, – aiškino Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė.

Taigi konfliktą, neva, padarė ne kvalifikacijos kelti atskridę 26 mokytojai, o tas vienas japonas, kuris nežinojo, kad lagaminus sukrauti tarp kėdžių pasiūlė kitas japonas, lydėjęs lietuvius. Taip sakė vienas iš nufilmuotų mokyklos direktorių.

„Sako: ne, čia yra rezervinės durys, čia niekas nevaikštinėja“, – pasakojo „Žemynos“ progimnazijos direktorius Vidmantas Vilutis.

Vaizdelis, esą, tendencingas, padaręs žalą visai Panevėžio švietimo bendruomenei, o „tiktokeriui“ – surinkęs per milijoną peržiūrų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pamatėme, kad jis yra japonų „TikTok“ žvaigždė, ir jam tikriausiai buvo palanki situacija sukurti vaizdelį, o mes tapome tik dar vieno įrašo elementais“, – teigė Panevėžio švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikienė.

Į Japoniją delegacija už 68 tūkst. eurų projektinių pinigų skrido ne kaip elementai, o kaip pedagogų elitas iš Panevėžio stažuotis. Dalyviai turėjo atitikti „Tūkstantmečio mokyklos“ programos reikalavimus, vienas jų – būti pedagogu. Anonimas skelbia, jog kai kurie iš švietimo skyriaus pedagogais tapo pagreitintai.

Taip pat būčiau reagavusi, kaip mokytojai reaguoja paprastai į konfliktines situacijas. 

„Nesvarbu, kiek laiko dirbantys ar nedirbantys, bet jeigu jie koordinuoja projektą ar įsidarbino prieš metus ar pusę – tai tikrai viskas tvarkoje“, – tikino Panevėžio merė.

Taigi į Japoniją skrido tik mokyklų direktoriai ir keli švietimo skyriaus darbuotojai su vedėja. Taip pat – jos dukra, kuri su švietimu, išskyrus motiną, bendrumų neturi.

„Ji pati nusipirko sau kelionę tomis pačiomis dienomis ir už viešbutį mokėjo pati, ir už kelionę. Ji tiesiog buvo kelias dienas laisva ir pasirinko būdą pabūti su mama nors vakare“, – pasakojo Panevėžio švietimo skyriaus vedėja.

Penkių dienų stažuotė, esą, buvo intensyvi, varginanti, bet naudinga.

„Klasėse stovi sustatytos didžiulės lentos, rašoma kreida ir mokytojas dirba. Bet mes nesiruošiame grįžti prie kreidinių lentų“, – sakė „Žemynos“ progimnazijos direktorius Vidmantas Vilutis.

Greičiausiai Panevėžyje po Japonijos liks ir mokyklų valytojos.

„Praktiškai vaikai patys save apsitarnauja, patys susitvarko kabinetus, išplauna grindis“, – kalbėjo V. Vilutis.

Nežinia, kaip bus ir su mobiliaisiais. Tokijuje juos vaikai palieka namie, o jei tėvams koks reikalas – tai pas vaikus atvažiuoja į mokyklą. Bet vieną dalyką direktorius iš stažuotės išskiria – reikia stiprinti ryšius su tėvais.

„Pirmiausia – kontaktas su tėvais. Tėvams reikia įdiegti pagrindinę mintį, kad vaikai per švietimą pasieks savo gyvenimo laimę“, – tikino „Žemynos“ progimnazijos direktorius.

Neaišku, ar dėl stažuotės Japonijoje bent savivaldybės administracija imsis tyrimo. Bet, kaip japonų išmintis sako: teisus žmogus kaip ir tiesus bambukas – sutinkamas retai.