Galai į vandenį

Molai statyti nesąžiningai?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nesiseka dėl uosto rekonstrukcijos darbus vykdančių užsienio kompanijų. Šiaip ne taip užglaistytas skandalas dėl uosto 7 - 9 krantinių rekonstrukcijos, kurią vykdė belgai, kai viešumon veržiasi faktai, kad į pailgintus uosto molus, kur darbus atliko Danijos kompanija “Per Aarsleff a/s”, sudėtos ne visos statybinės medžiagos.

Trūksta akmenų

Šią vasarą Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos užsakymu narai detaliai apžiūrėjo naujai pastatytus abiejų molų pailginimus. Didesnioji jų dalis yra po vandeniu ir sudaro išilginės piramidės formą. Apžiūra iš uosto kanalo bei nuo jūros pusės vykdyta trijose vietose, vadinamuosiuose pjūviuose.

Palyginę su schema, pagal kurią molai po rekonstrukcijos buvo perduoti, narai pastebėjo, kad trūksta statybinių medžiagų. Jūros pusėje žemiau vandens linijos nuo 2,5 metrų, o laivybos kanalo pusėje maždaug nuo 4 metrų ir iki dugno akmenų nesudėta tiek, kiek parodyta molų perdavimo schemoje. Arčiau molo galvučių akmenų trūksta daugiau. Taip pat daugiau jų trūksta molų dalyse nuo jūros pusės.

Galima pamanyti, kad šviežiai sudėto molo statybines medžiagas nuplovė bangos. Tačiau konstrukcijoje trūksta 4 - 7 tonų, o kai kur net iki 10 tonų svorio akmenų. Jei jie ir būtų nuplauti, turėtų būti molų papėdėse, tačiau ten jų nėra. Belieka spėti viena - molų akmenys paprasčiausiai nebuvo padėti. Taip pat ir molo apačioje, prie dugno, konstrukcija atlikta ne visiškai taip, kaip pažymėta jos užbaigimo schemoje.

Apačioje esantys akmenys sudaro pagrindą, ant kurio laikosi virš jūros lygio sudėti tetrapodai. Negalima atmesti prielaidos, kad dėl to anksčiau ar vėliau jūros bangos tetrapodus pradės ridenti nuo piramidės viršūnės į apačią.

Nesąžiningumo būta

Kol kas nenustatyta, kiek akmenų trūksta, nes molų apžiūra atlikta tik pasirinktiniuose pjūviuose. Akmenys baržomis buvo plukdomi iš Švedijos. Įvertinus tai - net ir neatplukdžius kelių baržų, o pinigus už tai gavus, gali susidaryti padori sumelė.

Pasaulio Banko finansuojamus molų rekonstrukcijos darbus atlikusi Danijos kompanija “Per Aarsleff a/s” Klaipėdoje jau buvo negatyviai nuskambėjusi. Pernai po vieno uoste vykdyto konkurso, kur mažiausią kainą pateikė “Per Aarsleff a/s”, paaiškėjo, kad ši kompanija konkursui pateikė privalomą Aplinkos ministerijos išduotą statybos vadovo atestatą žmogaus, kuris toje kompanijoje net nedirba. Dar daugiau – paaiškėjo, kad kvalifikacijos atestato kopija buvo pateikta be to žmogaus sutikimo ir jam net nežinant.

Vadovui - naujiena

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas vakar teigė, kad narų tyrimai prie pailgintų molų jam yra visiška naujiena ir apie jokius neatitikimus jam nežinoma. Pasak S.Dobilinsko, molų rekonstrukcijos ir pailginimo perdavimo aktai pasirašyti pernai, numatytos garantinės sumos tam atvejui, jei paaiškėtų, kad rekonstrukcija atlikta nekokybiškai.

Dienraščio žiniomis, vienerių metų uosto vartų rekonstrukcijos ir pailginimo garantinis terminas baigiasi šį rudenį. Prieš pasirašant perdavimo aktą Uosto direkcija neprašė narų realiai įvertinti pailgintų molų būklę. Galbūt to formaliai ir nereikėjo, nes statybos priežiūros darbus vykdė Prancūzijos inžinierių sąjunga (BCEOM). Narai molus apžiūrėjo atliekant uosto hidrotechninių statinių pasų pildymo procedūras.