Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją | kl.lt

IŠ MONETŲ NULIETAS PAMINKLAS ĮAMŽINO LITĄ IR PIRMĄJĮ LIETUVOS BANKO VALDYTOJĄ

  • 1

Šiandien Vilniaus centre, prie Lietuvos banko pastato, iškilmingai atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio, jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių tokių monetų. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš išlydytų monetų.

„Šis paminklas primins mūsų valstybei garbingai tarnavusį piniginį vienetą litą ir išreikš mūsų pagarbą profesoriui V. Jurgučiui – pirmajam Lietuvos banko valdytojui, kuris daug prisidėjo užtikrinant tarpukario Lietuvos pinigų stabilumą, lito įtvirtinimą šalies ūkyje, jo dėka litas tapo viena stipriausių tuometinių valiutų. V. Jurgutis sustiprino ir patį Lietuvos banką kaip valstybės instituciją, kurios tradicijas tęsiame ir dabar. Paminklas iš litų yra simbolinė padėka Lietuvos pinigų sistemos pirmtakams“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis padėkojo V. Jurgučio paminklą sukūrusiam skulptoriui Gediminui Piekurui, kuris yra sukūręs skulptūrų, stovinčių Vilniaus viešosiose erdvėse.

Naujuoju sostinės architektūriniu akcentu prie Lietuvos banko pastato pasidžiaugė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, dalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoje.

V. Jurgučio biustas stovi ant kolonos, ant kurios pavaizduoti tarpukario Lietuvos ir dabartinių laikų litų monetų vaizdai. Taip kolona simboliškai jungia pirmosios Lietuvos Respublikos ir dabartinės Lietuvos pinigų istoriją, kurioje įrašytas ir V. Jurgučio vardas.

Iš vario, cinko ir nikelio lydinio, kuris naudotas 50 lito centų monetoms kaldinti, paminklui sukurti panaudota apie 450 kg monetų. Biustą nuspręsta daryti iš didesnio nominalo, 50 lito centų monetų, kad naudojant mažesnį monetų kiekį būtų paprasčiau išlieti biustą ir postamentą.

V. Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922–1929 m.) vadovavęs mūsų šalies centriniam bankui – Lietuvos bankui – ir visai šalies pinigų politikai. Tuometinei Lietuvos pinigų sistemai jis sukūrė tvirtus pamatus.

V. Jurgučio nuopelnams Lietuvos bankininkystei pabrėžti Lietuvos bankas yra įsteigęs V. Jurgučio premiją. Šiemet ji skirta septintą kartą. Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs V. Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams. 

GALERIJA

  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
  • Iš monetų nulietas paminklas įamžino litą ir pirmąjį Lietuvos banko valdytoją
T. Lukšio / BFL nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Pinokis

Galima tik pritarti Vilniui, nes Vilnius neturi tarpukario simbolikos. Sostine buvo Kaunas ir pats Jurgutis dirbo Kaune. Dabar tarpukario akcentai yra bandomi perkelti į Vilnių. Gal kada nors Vilnius įgys savo veidą ir nesijaus tik kaimiečių ir kauniečių miestu.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS