Šiuolaikiniai iššūkiai

Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių medicinos psichologė, psichodinaminės vaikų ir paauglių psichoterapijos kandidatė psichoterapeutė Danguolė Švedavičienė išskiria du svarbius aspektus, būdingus šiuolaikinei motinystei.

Pirmiausia – informacijos gausa. Daug įvairių mokymų, literatūros, skirtingų auklėjimo būdų, forumų. Visa tai atveria daugiau galimybių, tačiau kartu ir trikdo mamas, nes dažnai ta informacija prieštaringa, joje lengva pasiklysti.

Kitas svarbus motinystės aspektas – daug buities palengvinimų: skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, indaplovės, nebereikia vystyklų, naudojamos sauskelnės yra patogios, lengvai keičiamos, su vaikais paprasčiau būti mobiliems, reikiamų priemonių (pieno mišinukų, kremų, vaistų) galima lengvai įsigyti.

„Atrodo, kad buitis yra paprastesnė, tačiau mamos dažnai taip nesijaučia. Greičiausiai dėl to, kad su visais palengvinimais kinta ir švaros standartai, pakitęs ir požiūris į vaikų auklėjimą“, – sako psichologė.

D. Švedavičienė taip pat pastebi, kad darbo rinka, karjeros galimybės moteris, tapusias mamomis, veikia labai individualiai. Jei namuose iš partnerio ar artimųjų mama sulaukia palaikymo, pagalbos, jei darbdavys lanksčiai ir empatiškai žvelgia į naująsias moters pareigas, tikrai tikėtina, kad karjeros galimybės nesumenksta ir išlieka atviros.

„Kartais, grįžusios į darbus, mamos atsigauna, ir net trumpesnis laikas, praleidžiamas su vaiku, tampa kokybiškesnis, kai mama grįžta pasiilgusi savo vaiko“, – teigia specialistė.

Tačiau jei mama nesulaukia reikiamos pagalbos, palaikymo iš aplinkos, kai darbo specifika reikalauja skirti daug laiko, ji gali jausti didesnę kaltę, gali būti sunku gerai atlikti kurias nors savo pareigas.

Psichologė pabrėžia, kad Lietuvoje maždaug septynios moterys iš dešimties išgyvena kaltės jausmą dėl profesijos ir motinystės derinimo (kaltė, kad per mažai praleidžiama laiko su vaiku, kaltė, kad dėl vaiko auginimo neįsitraukia į darbą tiek, kiek kiti kolegos).

Akcentuodama motinystės ir karjeros santykio individualumą, D. Švedavičienė pastebi, kad kai kurioms mamoms būtent motinystė atveria karjeros kelius, padeda atrasti savo verslą.

Danguolė Švedavičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Patiriamas aplinkos spaudimas

Kaip ir visas šiuolaikinio gyvenimo sritis, motinystę veikia ir socialiniai tinklai, kuriuose dažnai dalijamasi patirtimi.

Pasak psichologės, visos mamos skirtingos, todėl ir socialinių tinklų poveikis skirtingas. Mamos, kurios jaučiasi saugesnės, geba kritiškiau vertinti, atsirinkti turinį, juo pasiremti papildydamos savo ir vaiko kasdienybę.

„Tačiau socialinių tinklų tendencijos rodyti tik teigiamą, pagražintą turinį, neišsimiegojusiai, nuvargusiai, hormonų veikiamai mamai tikrai gali iškreipti normalios motinystės vaizdą. Gali kilti gėdos, kaltės jausmai, kad su vaiku neužsiimama kaip nors ypatingai, kad jos per mažai veiklios, kūrybiškos, gali atsirasti didesnis nepasitenkinimas savo išvaizda, o tai sukelia nepasitenkinimo savimi jausmus, prastesnę emocinę savijautą“, – aiškina D. Švedavičienė.

Pasak jos, nerimastingos, vaikui gero norinčios mamos yra kiek žeminančiai vadinamos „supermamomis“, tam žodžiui suteikiant neigiamą prasmę, bet labai svarbu yra suprasti, kas slypi po tuo nerimastingu elgesiu.

Nuolat viršydamos savo galimybes, mamos gali pervargti ir nebesidžiaugti vaikais, jaustis nelaimingos. Tai gali trikdyti gero ir saugaus ryšio tarp mamos ir jos vaiko kūrimąsi.

Asmens sveikatos klinikos specialistė pastebi, kad mūsų visuomenėje dar daug stereotipinių įsitikinimų apie mamų ir tėvų vaidmenis auginant vaikus.

„Tėčiams dažnu atveju užtenka epizodiškai ką nors nuveikti su vaiku (kartu gaminti, pažaisti parke), ir jis savaime yra geras tėtis, aplinka tai pastebi, jį giria. Tuo tarpu kai mamos atlieka šiuos vaidmenis, tai suprantama kaip savaime privalomas darbas ir vien tik dėl to mama nelaikoma gera mama“, – sako psichologė.

Siekis būti tobula mama

Dėl įvairių priežasčių mamos kartais siekia nepriekaištingo auklėjimo net viršydamos savo galimybes. D. Švedavičienė pabrėžia, kad svarbus ne su vaiku praleidžiamo laiko kiekis, bet jo kokybė.

„Nuolat viršydamos savo galimybes, mamos gali pervargti ir nebesidžiaugti vaikais, jaustis nelaimingos, jų gali nebetenkinti esama padėtis. Ir tai gali trikdyti gero ir saugaus ryšio tarp mamos ir jos vaiko kūrimąsi, kuriam yra labai svarbus mamos gebėjimas džiaugtis savo vaiku“, – pabrėžia psichologė.

Pasak jos, pavargusi ar dirbtinai taikanti auklėjimo būdus mama sunkiau pastebi vaiko emocijas, jausenas, ji gali labiau susitelkti į aplinkinių nuomonę ir nepamatyti, kas vyksta su vaiku, nepadėti jam to suprasti, o tai yra labai svarbi tėvų funkcija. Matydamas nusivylusius, pavargusius, įsitempusius tėvus, vaikas gali suvokti save kaip kažkokį negerą, nuviliantį, nes mama juo nesidžiaugia. Iš to gali kilti įvairių emocinių, elgesio sunkumų.

Vis dažniau pasitaikantys skyrybų atvejai ir naujų šeimų sukūrimas stipriai paveikia motinos gyvenimą tiek fizine, tiek emocine prasme.

Psichologė pastebi, kad statistiškai vaikai dažniau lieka gyventi su mama, todėl gali trikti mamos darbinės galimybės, sumažėti finansiniai resursai, pritrūkti laiko sau.

Kai vaiko priežiūra dalijamasi, mamoms, ypač jei santykis su buvusiu partneriu buvo ar yra konfliktiškas, gali kilti kaltės, nerimo, nesaugumo jausmai paliekant vaiką su buvusiu partneriu.

„Naujų santykių kūrimas irgi kelia daug iššūkių, mamos dažnai nori išlikti lojalios savo vaikams, dėmesio ir meilės paskirstymas naujam partneriui ir vaikams gali kelti vidinę prieštarą, neužtikrintumą, gali būti daugiau baimių dėl santykių saugumo, ateities“, – aiškina D. Švedavičienė.

Svarbi emocinė pusiausvyra

Pasak D. Švedavičienės, motinystė yra labai individuali patirtis, dažnai menkai susijusi su priklausymu kokiai nors socialinei grupei.

Jei į socialines grupes žmones skirstytume pagal gaunamas pajamas, užimamas pareigas, pastebėtume, kad galėjimas vaikui viską leisti, visur dalyvauti kartais gali būti susijęs su su geresne mamos ir vaiko savijauta, tačiau nebūtinai. Kaip ir pajamų trūkumas kartais visai neturi neigiamos įtakos nei vaikui, nei mamai, žinoma, jei netrukdo patenkinti bazinius poreikius.

Psichologė akcentuoja, kad motinystėje labai svarbu nepamiršti savęs, savo poreikių, net ir labai paprastų (pasivaikščioti vienai, ilgiau pagulinėti, ramiai išgerti mėgstamą gėrimą, ramiai, neskubant nusimaudyti, susitikti su draugais ir kt.). Ir tai nėra savanaudiškas siekis, o būtinybė, norint atlikti „mamos darbą“.

Kad visa tam įgyvendintum, svarbu nelikti vienai. „Seniau žmonės gyvendavo gentimis, kaimais, bendruomenėmis ir mamos gaudavo daug fizinės ir emocinės paramos, vaikas būdavo ir tos labai artimos bendruomenės atsakomybė. Šiuo metu, kai užsidaroma savo namuose, butuose, motinystė tampa labai vieniša“, – pastebi psichologė.

Ji pabrėžia, kaip svarbu turėti savo bendruomenę, „gentį“, iš kurios gali sulaukti pagalbos, atjautos, emocinės paramos, kurioje leidžiama atsitraukti ir pailsėti. Tai sudaro sąlygas gerai mamos ir vaiko savijautai. Ir kai mamos to neturi, kyla pavojus, kad subjektyviai suvokiama motinystės patirtis bus sunkesnė, labiau varginanti.

Psichologė pataria artimiesiems sudaryti sąlygas mamoms turėti laisvo laiko sau, kartais fiziškai pabūnant su vaiku, pasiteiraujant, ar nereikia kokios pagalbos, kartais padedant tokiais labai žemiškais dalykais kaip pagalba namų ruošoje, valgio gaminimas. Svarbu tiesiog pasidomėti mama kaip žmogumi („O kaip tu laikaisi?”). O ir pačios mamos turėtų prisiminti, kad prašyti pagalbos nėra blogai.

Specialistės nuomone, reikia dorotis ir su aplinkos spaudimu. Jei socialiniai tinklai daro neigiamą įtaką, reikėtų juos riboti, labiau filtruoti matomą turinį.

Šiuo metu yra gausu teorijų ir patarimų, kaip auklėti, auginti vaikus, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir ne visi patarimai, būdai yra veiksmingi.

„Kylantys kaltės jausmai dažnai yra mamų gyvenimo palydovai. Visi darome klaidų, svarbu, jas pripažinus, stengtis pastebėti, ką darome gerai, pasidžiaugti savo pasiekimais“, – akcentuoja D. Švedavičienė.

Jei vis dėlto pačioms sunku susitvarkyti su kylančiomis problemomis, visada verta kreiptis į specialistus.