Būtingės Avarija

Nafta ištvino be kaltininko

Beveik prieš dvejus metus įvykusios avarijos Būtingės naftos terminale, kai į jūrą išsiliejo 59 tonos naftos, vieninteliu kaltininku Klaipėdos apygardos prokuratūra įvardino Olandijos pilietį Pieterį van Spronseną. Vakar Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas paskelbė olandą išteisinantį nuosprendį. Kaltintojas – Klaipėdos apygardos prokuroras Edvardas Staponkus teigė, kad byloje baigtas tik pirmasis turas. Tai reiškia, kad nuosprendis bus apskųstas.

Kaltinimai su ieškiniu

P. van Spronsenas kaltintas tuo, kad būdamas „Mažeikių naftos“ bendrovės Būtingės terminalo jūrinės dalies vadovas nesilaikė žarnų, kuriomis į tanklaivius pumpuota nafta, gamintojos JAV kompanijos SOPEC rekomendacijų.

Jis leidęs naudoti žarnas, nors jų eksploatavimo laikas pagal gamintojų rekomendacijas buvo pasibaigęs.

Taip pat olandas kaltintas tuo, kad nesiėmė priemonių, kad būtų pakeistos žarnos, ant kurių narai pastebėjo 13-a pažeidimų. Lietuvos Ministro Pirmininko įsakymu sudaryta valstybinė komisija konstatavo, kad 2001 m. lapkričio 23-iosios naktį įvykusi avarija, kai įtrūko žarna, buvo terminalo jūrinės dalies aplaidaus eksploatavimo rezultatas.

P. van Spronsenas kaltintas pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 270 str. (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas), kuris įkalinimo bausmės nenumato. Jam buvo pateiktas 2 mln. 551 tūkst. 644 litų ieškinys. Tai ta suma, kurią po avarijos „Mažeikių nafta“ sumokėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui už gamtai padarytą žalą.

Kaltas gamintojas

P. van Spronsenas savo kaltės dėl avarijos Būtingės naftos terminale nepripažino. Jis teigė, kad keisti žarną, kuri po išbandymų pusę metų nenaudota, o vėliau pusantrų metų eksploatuota minimaliu režimu, nebuvo prasmės. Specialiai iš Anglijos pakviestas nepriklausomas ekspertas Davidas Britainas tvirtino, kad tokio tipo žarnas, kokios buvo Būtingėje, galima naudoti iki 6 metų. Žarnos gamintoja buvo nustačiusi 3 metų laikotarpį, kuris formaliai baigėsi 2001 m. lapkričio 13, o avarija įvyko po 10 dienų.

Vertindamas aplinkybę, kad žarna naudota po gamintojo rekomenduoto termino, teismas konstatavo, kad gamintojo rekomendacijos nėra privalomos. Atsižvelgta į P.van Spronseno teiginį, kad žarna po išbandymo kurį laiką nenaudota. Rekomendacijų, jog žarną galima naudoti 3 metus, galėjo būti laikomasi, jei Būtingės naftos terminalas tą laikotarpį būtų dirbęs pagal projektinius pajėgumus. 2001 metais iki avarijos terminalo pajėgumai buvo panaudojami mažiau kaip 50 procentų.

Ekspertai įvertino, kad žarna plyšo ne dėl eksploatavimo klaidų, o dėl gamintojo broko. P.van Spronsenas teisme tikino, kad kai narai 2001 m. kovą jam pranešė, jog žarnoje yra 13 įtrūkimų, susisiekęs su žarnų gamintojais. Šie, taip pat dar dvi firmos, su kuriomis konsultuotasi, rekomendavusios atlikti hidraulinius bandymus. Po šių bandymų dar du mėnesius vykdyti stebėjimai ir nenustatyta, kad žarna toliau plyštų ar atsirastų nauji plyšimai. Teisme taip pat konstatuota, kad nėra jokio ryšio tarp rastų įtrūkimų ir avarijos, nes kai nafta išsiliejo, žarna trūko kitoje vietoje.

Manoma, kad Lietuvos valstybinės komisijos nariai negalėjo daryti išvadų dėl aplaidaus terminalo jūrinės dalies eksploatavimo, nes komisijoje nebuvo nė vieno naftos pumpavimo žarnų eksploatavimo specialisto. Taip pat nebuvo konsultuotasi su tokiais specialistais iš užsienio. Teismo nuosprendyje konstatuota ir tai, kad nė vienas Lietuvos įstatymas ar taisyklės nenumato, kaip turi būti eksploatuojamos naftos terminalo žarnos.

Nenumatė atsakomybės

P.van Spronsenas nebuvo „Mažeikių naftos“ ar Būtingės terminalo darbuotojas. Jis kaip konsultantas vykdė sutartį, kurią „Mažeikių nafta“ 1999 m. liepos 14 d., prieš pradėdama eksploatuoti Būtingės terminalą, buvo pasirašiusi su Olandijos firma „Smit Fleet Services“. Sutartyje, kaip teigiama teismo nuosprendyje, nebuvo aiškiai aptarta atsakomybė už konsultacijų, kurias teikė olandai, pasekmes.

Nenustačius P.van Spronseno konsultavimo veiksmuose nusikaltimo sudėties, panaikintas ir civilinis ieškinys dėl 2,5 mln. litų žalos. Įdomu tai, kad „Mažeikių nafta“, kuri sumokėjo 2,5 mln. litų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, nekėlė ieškinio P.van Spronsenui. Po avarijos ji iš draudimo kompanijų gavo 1 mln. 641 tūkst. 181 litą žalos atlyginimą.

Išteisinus P.van Spronseną ir įsigaliojus nuosprendžiui jam turi būti grąžintas 25 tūkst. eurų užstatas. Teismas taip pat nurodė sunaikinti įkaltį – trūkusios žarnos dalį, kuri dar saugoma Būtingės naftos terminale.