Povandeninės medžioklės klubas „Gelmė“ – didžiausias Lietuvoje, nors Panevėžyje neturi nei telkinių, nei ežerų žuvų medžioklei. Vis dėlto daugiau kaip 30 Panevėžio narų jau 15 metų švarina miesto vandenis – Nevėžį ir Senvagę. Per tiek metų po Nevėžio vandeniu yra nutikę įvairiausių istorijų.

„Vieną kartą buvo rastas stiklo konteineris. Jį kėlėme septyniese ar šešiese, jei neklystu. Darbo tikrai buvo nemažai, nes ir gylis viršijo 3 m. Kol ištraukėme tą konteinerį, teko gerokai pavargti. Buvo ir pavojinga – jei konteineris būtų užvirtęs ant kurio nors iš mūsų, greičiausiai nebūtume sugebėję jo greitai pakelti“, – pasakojo povandeninės medžioklės klubo vadovas Mantas Normantas.

Stiklo konteineris buvo sunkiausias radinys. Lengviausias, bet, kas žino, gal ir vertingiausias, surastas sutrūnijusioje vyriškoje kojinėje šįmet. Po vandeniu ją rado Mantas ir išmetė ant kranto kaip visas kitas šiukšles, kurios paskui sunešamos į krūvą ir išvežamos. Kad kojinėje yra turto, įžvalgesnis buvo kolega, iškratęs tą sutrūnijusią kojinę su vardinėmis monetomis, medalionais, papuošalais.

„Žiedas įdėtas, ar tai tik nebus skyrybų pasekmės? Nes istorija tai juokinga. Tiesiog renkant šiukšles radau kojinę, padėjau ją į krantą, o kolega tiesiog patikrino tos kojinės turinį“, – sakė M. Normantas.

Mantas kažkodėl įtaria, kad į upę paleista kojinė su dirbiniais – dviejų žmonių skyrybų ženklas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labai viskas, sakykime, sentimentaliai – dvi vienodos monetos, auskarai, žiedas… Galim pasižiūrėti, įsivertinti, bet gal, sakyčiau, labiau piršlybų žiedas“, – savo teoriją aiškino M. Normantas.

Mantas sako, kad su kolegomis nutarė niekur nesikreipti įvertinti lobio. Tiesiog jį palikti archyvuose prisiminimui, kaip linksmą nutikimą apie galimai Nevėžyje palaidotą ir vėl rastą kažkieno meilę.

Dar anksčiau narai buvo ištraukę skrynelę su auksiniais dantimis ir net teko po vandeniu apsiginkluoti.

Nevėžiu irkluojantis jaunimas pasakoja, kad iškritus į vandenį kai kas buvo užlipęs ant stiklo ir susižalojęs koją. Žodžiu, Nevėžis pačių panevėžiečių užterštas, sako irkluotojas Simas.

„Irkluojant matėsi keli vežimėliai, kurie buvo ant paviršiaus, o kitos šiukšlės buvo giliau“, – teigė irkluotojas.

Tradiciniai Nevėžio radiniai – nuo batų iki ratų, dviračių, paspirtukų. Į klausimą, kiek tonų šiukšlių surinkta iš Nevėžio per tuos keliolika švarinimo metų, apskaitos Panevėžio narai nedaro. Bet sako, kad po centriniu tiltu šiukšlių apmažėjo vien dėl to, jog kasmet čia švarinasi, upe žemyn situacija negerėja. Juolab upė gyva ir kasmet išplauna ne tik naujo, bet ir užsilikusio šlamšto.