Narystę siūlyta pakeisti partneryste Pereiti į pagrindinį turinį

Narystę siūlyta pakeisti partneryste

2005-07-28 00:00

Lietuvoje, kaip ir dar keturiolikoje valstybių, surengta protesto akcija prieš Turkijos priėmimą į Europos Sąjungą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvoje, kaip ir dar keturiolikoje valstybių, surengta protesto akcija prieš Turkijos priėmimą į Europos Sąjungą

Lietuva oficialiai remia būsimas derybas dėl Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą, tačiau visuomenė į tai žiūri skeptiškai. Vilniuje vakar surengta nedidelė protesto akcija prieš Turkijos priėmimą į ES, nuomonių apklausos rodo, kad ne itin daug lietuvių entuziastingai nusiteikę matyti šią musulmonišką valstybę ES gretose. Politologai mano, kad Turkijos priėmimas į ES daugiau atimtų iš bloko, nei jam duotų.

Vėlavo pradėti

Prie Seimo rūmų surengtoje protesto prieš būsimą Turkijos narystę ES akcijoje dalyvavo vos keli žmonės. Organizatoriai teigė, kad akcija prasidės vidurdienį. Tačiau laikrodžiui mušant dvylika, sostinės Nepriklausomybės aikštėje dar nieko nebuvo.

“Kada čia bus mitingas?” - susirinkusių keliolikos žurnalistų klausinėjo senyvo amžiaus vyriškis, dalijęs vieną skandalingą laikraštį. Žurnalistai tik gūžčiojo pečiais. “Tai gal nieko nebus”, - praėjus penkiolikai minučių senukas nuspūdino šalin.

Praėjus pusvalandžiui prie aikštės sustojo mikroautobusas, iš kurio pabiro dešimt baltais marškinėliais vilkinčių jaunuolių, nešinų plakatais. Paaiškėjo, kad tai ir yra akcijos dalyviai. “Techniniai nesklandumai, šiek tiek užtrukome atvažiuoti”, - teisinosi tarptautinės iniciatyvos “Balsas už Europą” koordinatorius Lietuvoje Vilius Ališauskas.

Išskleistuose plakatuose Europos politikai angliškai raginti “neleisti Turkijos į ES, nepradėti su ja narystės derybų”. “Turkija: ne narystė ES, bet speciali partnerystė”, - skelbė dar vienas plakatas.

Juos išskleidę laikė jauni vyrai ir moterys iš Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Austrijos. V.Ališauskas tvirtino esąs vienintelis piketuotojas iš Lietuvos. “Atostogų sezonas”, - atsakė jis, paklaustas, kodėl nesugebėjo pritraukti daugiau lietuvių prisidėti prie akcijos.

Į dangų leido balionus

V.Ališausko teigimu, piketuotojų pozicija yra “Turkijai - taip, Turkijos narystei ES - ne”. Jo nuomone, ES turėtų su Turkija plėtoti prekybinius ir kitokius ryšius, tačiau šalies nepriimti kaip lygiavertės narės.

Iniciatyvos rėmėjai renka europiečių parašus prieš derybas su Turkija savo interneto puslapyje arba piketų vietose. Jų teigimu, per dvi savaites peticiją pasirašė daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Vilniuje per valandą surinkta apie puse šimto praeivių parašų.

Akcijos dalyviai į dangų paleido balionus su ES simbolika, anot jų, simbolizuojančius kylančią grėsmę besiplečiančiai Europai susprogti. Panašios akcijos vyksta dar keturiolikoje ES šalių.

“Balso už Europą” atstovų teigimu, Turkija yra svetima Europai ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl politinės santvarkos, religijos, kritikuotinos žmogaus teisių situacijos, pagrindinių laisvių - žodžio ir religijos - pažeidimų, etninių mažumų ir moterų diskriminavimo. Be to, geografiškai Europai priklauso vos 3 proc. šios šalies teritorijos.

Vienas parlamentaras pasirašė, kitas ne

Seimo Tėvynės Sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, pasisukiojęs prie demonstrantų, po valandėlės sugrįžo pasirašyti peticijos. “Geresnis dalykas - speciali partnerystė, o ne derybų imitavimas. Tad, turint specialią sutartį, galima tikrai prisidėti, kad Turkija jaustųsi gerai, integruotųsi į europinius procesus, tačiau nemėginant sutapatinti skirtingų kultūrų ir tradicijų”, - savo pasirinkimą aiškino konservatorius.

Pro šalį iš Seimo ėjęs Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos narys Gediminas Jakavonis buvo skeptiškesnis: “Dėl ko čia piketas vyksta? Turkų neleisti? Praėjusioje kadencijoje, kai mes stojome į NATO, Turkija buvo iš tų, kurie mūsų narystę palaikė”.

Turkijos ambasados Vilniuje atstovų Nepriklausomybės aikštėje nebuvo matyti. Tačiau atvyko pasižiūrėti šiuo metu ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos ambasados pareigūnas. Jis netgi įrašė kai kurias akcijos dalyvių mintis į diktofoną.

Šių metų gegužę birželį atliktos “Eurobarometro” apklausos rezultatai rodo, jog Lietuvos piliečiai yra tarp aktyviausių ES plėtros rėmėjų.

Tačiau Turkiją bloke norėtų matyti mažesnė dalis lietuvių. Šios šalies narystei ES pritarė 42 proc., prieš buvo 32 proc., 27 proc. neturėjo savo nuomonės.

Turkija narystės ES siekia nuo 1963 metų. Kandidate ji buvo paskelbta 1999 metais, derybas rengiasi pradėti šių metų spalio 3 dieną.

Skirtingos pareigūno ir politologo nuomonės

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ES departamento skyriaus vedėjas Vidmantas Purlys “Kauno dienai” paaiškino, kad oficialusis Vilnius laikosi nuomonės, jog Turkija turi teisę pradėti derybas dėl narystės bendrijoje. “Tačiau tik nuo jos pačios priklausys, kada tos derybos pasibaigs, nes Turkijai dar būtina įvykdyti gausybę reformų įvairiose srityse”, - aiškino pareigūnas.

Jis “per siaurais” pavadino svarstymus, kad Turkija dėl istorinių, kultūrinių ir religinių aplinkybių iš principo negali pretenduoti tapti ES nare.

Politologas, arabų šalių ekspertas Egdūnas Račius, “Kauno dienos” paprašytas įvertinti numatomos Turkijos narystės ES pliusus ir minusus, pastebėjo, kad “šiai šaliai būtų sveikiau likti už ES ribų”.

“Ji jau dabar gana glaudžiai susijusi su ES ir tokia turėtų likti. Tačiau vargu ar būtų gerai Europai, jeigu ši didelė šalis įstotų į Sąjungą lygiavertės narės statusu”, - kalbėjo jis.

E.Račiaus nuomone, Turkija dirbtinai nori “sueuropėti” ir ES viršūnės “kažkodėl irgi siekia to paties”.

Politologas įsitikinęs, kad Turkijai daug geriau likti “avangardiškiausia, geriausia arabiška valstybe”, demokratišku tiltu tarp ES ir Azijos, tarp krikščioniškosios ir islamiškosios kultūrų. “Bet ji turėtų išlikti Artimųjų Rytų valstybė, priklausyti tai erdvei, kuriai priklauso daug šimtmečių”, - sakė E.Račius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų