Baltijos šalyse lieka sustiprintos Jungtinių Valstijų karinės pajėgos, kurios atsiųstos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, antradienį pranešė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

Po susitikimo su NATO šalių ministrais Briuselyje, JAV diplomatijos vadovas sakė, kad papildomos saugumo priemonės, įskaitant Baltijos šalių oro policijos misijos sustiprinimą, buvo efektyvus atsakas į susidariusią situaciją, o papildomi žingsniai šiuo metu nesvarstomi.

„Jungtinės Valstijos tęsia sustiprintą buvimą Baltijos šalyse, siekiant suteikti garantijas. Turime F16, turime C130 (lėktuvus), rotuojame savo karius. Tai tęsis“, - spaudos konferencijoje sakė J.Kerry, atsakydamas į BNS klausimą.

„Ar tai bus padidinta, ar ne, ar padidinimo reikia - tai kol kas nesvarstoma. Bet mes manome, kad visas pasirengimas, įskaitant Baltijos oro policijos misiją, buvo efektyvus atsakas į dabartinius iššūkius, o ateityje matysime, ar reikia ko nors papildomo“, - kalbėjo JAV valstybės sekretorius.

JAV diplomatijos vadovas tai sakė netrukus po to, kai NATO užsienio reikalų ministrai pranešė sutarę kitąmet išlaikyti sustiprintus pajėgumus ore, jūroje ir žemėje Rytų Europoje bei rengti dažnesnes pratybas, reaguojant į išaugusį Rusijos karinį aktyvumą.

Pasak J.Kerry, Aljanso šalių ministrai Briuselyje aptarė NATO viršūnių susitikime rugsėjį Velse patvirtintas papildomas saugumo priemones, ir „visi 28 NATO sąjungininkai aiškiai pasakė, kad jų įsipareigojimas penktajam straipsniui ir savitarpio gynybai yra tvirtas kaip šarvai“.

NATO ministrai bendrame pareiškime taip pat patvirtino planus ateityje įsteigti „vadovavimo ir kontrolės“ elementus „rytinių sąjungininkų teritorijoje“. Lietuva tikisi, kad šie žingsniai leis Lietuvoje įsteigti tarptautinį karinį štabą, tiesiogiai pavaldų NATO vadovybei.

Aukšto rango NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, antradienį sakė, kad šie „vadovavimo ir kontrolės elementai“ Lietuvoje ir keliose kitose šalyse gali būti patvirtinti NATO gynybos ministrų susitikime vasarį ir įsteigti netrukus po šio susitikimo.

Reaguodama į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje, NATO šiemet atsiuntė papildomų naikintuvų į Baltijos šalis, sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje, o amerikiečiai dislokavo po kuopą karių trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.