Dabar statomam Rūdninkų poligonui suteiktas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardas. Čia Vokietija pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo užsienyje dislokuos savo pajėgas – brigadą. Tačiau stiprią simboliką jau kartina tyrimai dėl korupcijos.

„Po kilniu tikslu – užtikrinti mūsų valstybės saugumą – gali slėptis susitarimai ir aplaidumas“, – teigė Seimo narys Vitalijus Gailius.

Poligone kertami miškai, frezuoti kelmų buvo samdyta Kaune veikianti UAB „Taiklu“. Dabar dėl kelmų šalinimo vyksta ikiteisminis tyrimas.

„Karo policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vykdant kelmų frezavimo darbus Rūdninkų poligone galimai padarytų nusikalstamų veikų. Taip pat Lietuvos kariuomenė yra inicijavusi teisminį ginčą su UAB „Taiklu“ dėl galimų sutarties pažeidimų“, – buvo sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Po kilniu tikslu – užtikrinti mūsų valstybės saugumą – gali slėptis susitarimai ir aplaidumas.

Anot Generalinės prokuratūros, ikiteisminis tyrimas pradėtas kovą dėl dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Įtariamųjų nėra. Bendrovė „Taiklu“ sako atlikusi visus esminius darbus, kol paaiškėjo iki tol nenurodytos kliūtys – pelkynai, po žeme likę kirtimų rąstai.

„Manome, kad esame atlikę visus numatytus darbus, tačiau dėl geologinių sąlygų iki 100 hektarų plote išfrezuoti didesnio gylio, nei jau esame atlikę, negalime. Mūsų žiniomis, tai nei kiek netrukdo poligono plėtrai ir jo infrastruktūros vystymui, kuris sėkmingai vykdomas. Tarp šalių išsiskyrus vertinimui dėl likusio ploto ir nematydami kitos išeities, turėjome kreiptis į teismą, prašydami užtikrinti objektyvų situacijos vertinimą“, – nurodė UAB „Taiklu“.

Tačiau didžiausi priekaištai ne įmonei, o kariuomenei. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė tiek daug pažeidimų, kad įmonė „Taiklu“ iš viso negalėjo būti pasamdyta.

„Konstatuota, kad pats pirkimo būdas neteisėtas, nes buvo perkama remiantis ypatinga skuba, neskelbiamų derybų būdu“, – tvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos priežiūros skyriaus vedėjas Ramutis Prišmantas.

Paslaugas siūlė patyrusios miškotvarkos įmonės, tačiau atsisakė, sužinojus, kad kariuomenė duoda tik dvi dienas apžiūrėti kelmus 1300 hektarų plote. Pašalinti kelmus irgi reikalauta labai greitai – per kelis mėnesius.

„Jeigu įmonei sako, pasiimk kelis milijonus, ji pasiima. Jeigu tam pasiėmimui nebus jokių taisyklių, reikalavimų ir kontrolės“, – kalbėjo V. Gailius.

Pasamdžius „Taiklu“ skubos nebebuvo – darbų terminai pratęsti tris kartus.

„Pati perkančioji organizacija tą deklaruotą ypatingą skubą savo veiksmais vėlesniais ir paneigė – kad jos kaip ir nebuvo, – tikino R. Prišmantas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Niekada miškotvarkoje nedirbusi bendrovė „Taiklu“ siūlė kelmus pašalinti už kelis kartus mažesnę kainą nei patyrusios įmonės. Pasirinkus „Taiklu“, darbų kaina išaugo nuo pusantro milijono iki dviejų su puse milijono. Dar vienas pažeidimas – kad „Taiklu“ pati kelmų ir nefrezavo, o samdė tai darančias įmones.

„Nustatėme, kad netaikė sankcijų tiek už praleistus darbų atlikimo terminus, tiek ir už tai, kad pasitelkė subtiekėjus darbų atlikimui, kas pagal sutartį nebuvo leidžiama“, – aiškino R. Prišmantas.

Paprastai tariant, kariuomenė atmetė patyrusias įmones, kurios iš karto siūlė normalias rinkos kainas, pasamdė perpus pigiau pasiūliusį tarpininką ir galiausiai jam sumokėjo daugiau.

„Tarpininkų dalyvavimas mūsų pirkimuose – bendrai pasižiūrėjus, kaip veikia viešųjų pirkimų sistema Krašto apsaugos sistemoje – tai iš tiesų yra taisytinų dalykų“, – kalbėjo krašto apsaugo ministrė Dovilė Šakalienė.

Seimo Audito komiteto duomenimis, įmonę „Taiklu“ konservatorių darbo metais lydėjo įspūdinga sėkmė. Pajamos išaugo septynis kartus, su „Taiklu“ sudaryta net 900 sutarčių už 32 mln. eurų. Panašiai per tarpininkus buvo perkamos ir fortifikacijos.

„Galima buvo nupirkti tris „drakono dantis“, tuos kūgius betoninius, bet nuperkamas tik vienas“, – teigė Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.

Ir ten panaši schema: patyrusi betono įmonė iš pradžių atmetama, pasamdomas tarpininkas, kuris pats „drakono dantų“ nedaro, ir nuperka iš anksčiau atmestos įmonės.

„Perkama kartais brangiau nei jos gamybos savikaina. Konkursą laimi tarpininkas, tačiau realiai ten gamina gelžbetonio įmonė, pralaimėjusi konkursą“, – aiškino A. Skardžius.

Kaip rodėme, broko rasta naujame betono kelyje į Rūdninkus. Irgi yra įtarimų, ar nebuvo sudarytos sąlygos betoną pirkti iš konkrečių įmonių.

„Specifikacijos projektavimui ir darbams rengtos, mano nuomone, konkretiems ūkio subjektams“, – sakė V. Gailius.

Dėl betono kelių STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Anot STT, nenustatyta, kad dėl vykdyto viešojo pirkimo laimėtojo nustatymo būtų vykę kokie nors neteisėti susitarimai ar sprendimai priimti dėl kokių nors neteisėtų korupcinių paskatų. Sutartis yra įvykdyta, kelias įrengtas, juo galima naudotis.

Nors Krašto apsaugos ministrė sakė, kad keliu negalima naudotis, dabar tiriamos sutartys pasirašytos, kai ministru buvo Arvydas Anušauskas. Pats pirmas jo komentaras – kad jis pats parašų nedėjo. Pirko A. Anušauskui pavaldžių agentūrų darbuotojai.

Kai jau buvo aišku, kad gynybos finansavimas smarkiai didės ir sutarčių bus daug, pajėgumai ministerijoje nebuvo sustiprinti.

„Krūvis pirkimo dokumentų rengimui išaugo keliskart su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi“, – nurodė A. Anušauskas.

Keistokai atrodo ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė kariuomenės pažeidimų, bet pati kariuomenė, Karo policija, atlieka ikiteisminį tyrimą – tiria, ar pati nepadarė nusikaltimo.