„Kuomet susiduriame su rimtomis problemomis, yra du būdai: turėti drąsos atsistoti prieš tą problemą ir galvoti, kaip ją išspręsti, arba mėginti sušluoti dulkes po kilimu. Ir man susidaro įspūdis, kad šiuo metu labiau linkstama rinktis antrąjį kelią“, – antradienį transliuotame „Žinių radijo“ interviu sakė šalies vadovas.
„Aš tikrai noriu paklausti ministrės: jūs norite spręsti problemas, ar jūs norite imituoti tų problemų sprendimą?“ – teigė jis.
Prezidentas akcentavo, jog jam nepriimtina „žiūrėti į švietimą kaip į degraduojančią sistemą“. Anot jo, sistema turi atliepti laikmetį, kuriame gyvename.
„Tačiau mes kažkokiu būdu sugebame įsigudrinti mažinti tas kokybines ir kiekybines karteles ir tuo pačiu vis labiau apkrauti mokytoją įvairiausiais reikalavimais, kurie po to atveda mokytoją iki to sprendimo, kad jis tiesiog pasiryžta palikti mokyklą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tokį sprendimą, pasak prezidento, jauni mokytojai dažnai priima dėl jiems tenkančio administracinio krūvio.
Jis pabrėžė, kad neturi būti pamirštas ir įsipareigojimas pedagogams, kad jų atlyginimai turėtų sudaryti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Seimas pritarė prezidento veto dėl reikalavimų dešimtos klasės moksleiviams pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Nuspręsta, kad minimalus pasiekimų slenkstis – privalomas ketvertas – bus pradėtas taikyti nuo 2029-ųjų.
Man yra nepriimtina tai, kad mes nieko nebereikalaujame iš mokinių, tiktai būti mokykloje, tvarkingai lankyti pamokas ir visiškai nekeliame jokio reikalavimo jų švietimo ir ugdymo rezultatams.
„Man yra nepriimtina tai, kad mes nieko nebereikalaujame iš mokinių, tiktai būti mokykloje, tvarkingai lankyti pamokas ir visiškai nekeliame jokio reikalavimo jų švietimo ir ugdymo rezultatams“, – sakė G. Nausėda.
„Tai tikrai demotyvuoja ne tik tuos vaikus, kurie linkę galbūt sau nekelti aukščiausių reikalavimų, blogiausia, kad tai demotyvuoja tuos, kurie stengiasi ir kurie kelia sau pačius aukščiausius tikslus“, – kalbėjo prezidentas.
Šiuo metu PUPP yra privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai iki šiol neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę ar išsilavinimo pažymėjimo gavimui.
Priėmus prezidento veto, nuo 2029-ųjų rugsėjo moksleiviai, nepasiekę minimalaus keturių balų įvertinimo, pagrindinio išsilavinimo neįgis.
Tuo metu Seimas balandį yra priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigoja mokyklas pačias parengti telefonų naudojimo tvarką, grįstą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis. Pasak švietimo ministrės, galiojančią tvarką turi beveik 80 proc. šalies mokyklų.
Prezidentūra ne kartą yra sakiusi, kad įstatymas turi būti sugriežtintas įvedant konkrečius draudimus mobiliuosius naudoti mokykloje. Tuo metu R. Popovienė teigia, kad pačios mokyklos nori didesnio savarankiškumo sprendžiant šį klausimą.
„Rugsėjo mėnesio antroje pusėje, kuomet pamatysime įvertinimą dėl pačių mokyklų pasitvirtintų rekomendacinių tvarkų, pamatysime koks yra to rezultatas ir ar tas rezultatas tenkina švietimo bendruomenę“, – sakė prezidentas.
„Čia tikrai nereikėtų laukti pusmečio, metų ar daugiau, kad galėtume priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bet mano akimis žiūrint, valstybinis sprendimas galimai bus neišvengiamas“, – tvirtino jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)