UOSTE

Ne visi pasipelnys iš teritorijų

Klaipėdos uosto ir miesto gyventojų interesai bene labiausiai susikerta dėl uosto rezervinių teritorijų. Uosto rezervinėse teritorijose nuosavybę turintys gyventojai už menką būdelę iš Uosto direkcijos galėjo tikėtis milijonų kompensacijos. Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad yra tokia praktika – kiek žmogus paprašo, tiek ir gauna, nes nuosavybė šventas dalykas. Tačiau dalis gyventojų galimybės gauti milijonus neteks.

Vakar uosto plėtojimo tarybos posėdyje nuspręsta atsisakyti dalies apgyvendintos uosto rezervinės teritorijos, o vietoje jos paimti apie 300 ha laukų už „Draugystės“ geležinkelio stoties. Šis sprendimas neišspręs visų su uosto rezervinėmis teritorijomis susijusių problemų. Jų daug, ypač pietinėje uosto dalyje, ties krovos kompanijomis „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“. Šiandien sunkiai paaiškinama, kaip uosto rezervinėse teritorijose, kurios Vyriausybės nutarimu buvo apibrėžtos dar 1994 metais, atsirado privačios nuosavybės plotai, netgi pastatyti su uosto veikla nieko bendro neturintys didžiuliai statiniai. Tai aiškinosi Specialiųjų tyrimų tarnyba, jų surinkta medžiaga, anot Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės, perduota Valstybės kontrolei.

Miesto prispaustas Klaipėdos uostas yra paskutinėje vietoje tarp rytinės Baltijos šalių uostų pagal vienam metrui krantinės tenkantį teritorijos plotą. Dėl to, kad trūksta teritorijų, netgi iškyla dilema – kur statyti uoste iškasto užteršto grunto saugojimo aikštelę. Atrodytų tinkamiausia vieta – nebaigta statyti valčių prieplauka Smeltės pusiasalyje. Tačiau ji priklauso savivaldybei, kuri turi savų interesų tikėdamasi gauti nemenką kompensaciją. Neaiški ir valtininkų ateitis. Smiltelės upės žiotyse pastatyta žvejų prieplauka tarsi užblokavo jų garažus su valtelėmis.

Vakar vykusiame uosto plėtojimo tarybos posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra. Daugumai miestiečių tikriausiai visiškai nesvarbu, kur bus tiesiami nauji geležinkeliai. Gal išskyrus tai, kad diskutuojama, ar statyti Klaipėdos geležinkelio aplinkkelį nebevarant krovinių į pietinę uosto dalį per Klaipėdos miestą. Tai būtų naudinga, nes sumažėtų tarša ir pavojus, kad kur nors mieste iš geležinkelio cisternų gali išsilieti pavojingas krovinys. Kitas miestiečiams galintis būti įdomus geležinkelių vystymo aspektas, kad plečiant pauosčio geležinkelio stotį reikės iškirsti dalį miško link Girulių. Buvo siūlančių ir numatyti, per kur reikės tiesti geležinkelius į giliavandenį uostą Melnragėje, kurio statybos galimybę tiria japonai.

Plėtros tarybos posėdyje taip pat analizuota, ar galima statyti Klaipėdos uoste dar vieną, vadinamąją nulinę, krantinę prie šiaurinio molo. Svarstyta, kad būtina paruošti ir naujos keleivinių keltų prieplaukos statybos prie II Smiltynės perkėlos pagrindimą. Analizuota, kaip panaudoti prieš kelerius metus rekonstruotą 3-iąją krantinę, kur krova yra labai menka.