Uoste

Neaiškus savininkas su ambicingais planais

Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“, pažyminti savo penkerių metų veiklą po to, kai ją įsigijo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, šiuo metu yra bene prieštaringiausiai vertinama Klaipėdos uosto kompanija.

Bendrovės akcijos, kurių didesniąją dalį valdė Antanas Bosas ir Martinas Gusiatinas, dar pernai netikėtai pradėjo klaidžioti po ofšorines kompanijas. Spaudoje buvo skelbta versija, kad realiai “Klaipėdos Smeltės” savininkai nepasikeitė, o sandoris sudarytas mokestiniais tikslais. Tai lyg ir patvirtino tas faktas, kad iki tol bendrovės generaliniu direktoriumi buvęs M.Gusiatinas tapo jos prezidentu. Vakar penkerių metų veiklos proga surengtoje spaudos konferencijoje netikėtai Seimo nario mandato atsisakęs ir „Klaipėdos Smeltės“ generaliniu direktoriumi tapęs Rimvydas Vaštakas sakė, kad kokios nors finansinės naudos pervedus akcijas į ofšorines kompanijas bendrovė nepajuto. Jo teigimu, visi mokesčiai mokami, bus mokamas ir pelno mokestis, kai bendrovė padengs buvusius nuostolius ir jo gaus.

Ar nėra dviprasmiška tai, kad valstybė per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją rengiasi investuoti į „Klaipėdos Smeltės“ krantines (šiemet – 31 mln. litų), kai jos turtas yra neaišku kieno rankose? Į šį klausimą R.Vaštakas atsakė, kad bendrovės priklausomybė vienam ar kitam akcininkui ir jos įsipareigojimai tarpusavyje nėra susiję. Bendrovė turinti sutartis su Uosto direkcija ir jas vykdanti.

Iš viso „Klaipėdos Smeltė“ iš Uosto direkcijos nuomoja apie 30 ha teritoriją, kurios 2 km užima krantinės. Didesnė dalis krantinių krovai nėra tinkamos, nes pastačius portalinius kranus gali įgriūti. Prie kitų krantinių gali švartuotis 3-5 tūkst. tonų talpos laivas. Beveik visas krantines numatyta rekonstruoti. Tai vyks keliais etapais. Šiuo metu bendrovės teritorijoje yra keturios naujai įrengtos krantinės, kurias „Klaipėdos Smeltė“ pernuomojo Birių krovinių terminalo bendrovei. Tarp šių bendrovių vyksta teisminiai ginčai: Birių krovinių terminalas skolingas „Klaipėdos Smeltei“ apie 2 mln. litų už krantinių nuomą. Ateityje jis norėtų tas krantines, kur įsirengė inžinerinius tinklus, nuomoti ne iš „Klaipėdos Smeltės“, o tiesiogiai iš žemės savininko – Uosto direkcijos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet yra numačiusi pradėti rekonstruoti 550 metrų „Klaipėdos Smeltės“ krantinių. Darbai jau turėjo prasidėti, tačiau Uosto direkcijos rengto viešojo konkurso rezultatai užprotestuoti ir nagrinėjami teisme.

Prie dalies krantinių, kurios šiuo metu „Klaipėdos Smeltės“ bendrovėje yra pačios blogiausios, numatyta įrengti pradžioje 15-20 tūkst. TEU pajėgumo konteinerių terminalą, nes konteinerių krovos augimo tempai pernai Klaipėdos uoste buvo patys didžiausi. Toks ketinimas sulaukia ir tam tikro negatyvaus vertinimo, nes konteinerių krovos pajėgumai Klaipėdos uoste neišnaudoti. Uoste yra specializuotas konteinerių terminalas, kuriuo naudojasi KLASCO. Taip pat konteinerius krauna konsorciumas „Klaipėdos terminalas“. Kyla klausimas: ar „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas nesukels uoste vidinės konkurencijos, kai mažindamos krovos tarifus uosto kompanijos vilioja krovinius vienos iš kitų. Panaši padėtis yra su biriomis trąšomis, kurias Klaipėdos uoste krauna trys skirtingi operatoriai.

Taip pat „Klaipėdos Smeltė“ yra numačiusi statyti naują šaldytuvą, reikalingą norint krauti maisto produktus. Iš viso „Klaipėdos Smeltė“ per artimiausius metus planuoja investuoti apie 100 mln. litų, tačiau kol kas neatskleidžiama, kokie kiti nauji terminalai bus statomi. Dabar per metus kraudama 1,4 mln. tonų krovinių, po rekonstrukcijos „Klaipėdos Smeltė“ planuoja 5,5-5,6 mln. metinę krovą.

„Klaipėdos Smeltė“, kaip sakė R.Vaštakas, planuoja įsigyti ir šalia esančios UAB „Transfosa“ teritorijos dalį, kuri šiuo metu priklauso Rusijos kompanijai „Jevrochim“. Dalyje tos teritorijos numatyta statyti keleivių terminalą. Tačiau „Klaipėdos Smeltės“ vizija dėl šios teritorijos kitokia.