APLAIDUMAS

Nelaimių lyderiai

Pastaraisiais metais Klaipėdos apskritis liūdnai lyderiauja Lietuvoje pagal nelaimes darbe, kai žūva žmonės. Vakar Klaipėdos apskrities administracijoje surengtame pasitarime konstatuota, kad ypač daug nelaimių įvyksta Klaipėdos uoste remontuojamuose laivuose, kituose uosto objektuose, įskaitant ir molus.

Klaipėdos apskrities civilinės saugos departamento direktorius Alfredas Skirutis teigė, kad remontuojamuose laivuose žmonės nėra supažindinami su darbo saugos reikalavimais, trūksta būtiniausių apsaugos priemonių. Įmonėse dirbantiems darbų saugos specialistams dažnai užkrauta įvairių papildomų darbų. Be uosto bendrovių daug nelaimių įvyksta geležinkeliuose, su įvairių krovinių transportavimu susijusiose transporto įmonėse, objektuose, kur naudojamos suskystintos dujos.

Analizuoti nelaimingi atvejai Rimkuose, kai sprogus virinamai cisternai su naftos likučiais žuvo du žmonės ir vienas sunkiai sužeistas, Šilutėje, kai išpilant suskystintas dujas sprogimas pareikalavo taip pat dviejų aukų6 ir atvejis „Gitanos servise“, kai cisternoje nuo azoto garų užduso vienas žmogus.

Daug metų keliama problema, kad pavojingus krovinius kraunančiose uosto kompanijose turi būti įrengtos specialios aikštelės išsiliejusiems kroviniams surinkti, tačiau ji nesprendžiama. A.Skirutis siūlė Uosto direkcijoje įvesti specialų saugos darbe koordinatoriaus etatą.

Uosto direktoriaus režimui Algimanto Dulkės teigimu, darbų sauga uoste turėtų rūpintis uosto kompanijos, o ne žemę joms nuomojanti valstybinė institucija.

Išryškėjo tendencija, kad dažniausiai nelaimės darbe įvyksta ten, kur darbuotojai neturėjo pakankamo pasirengimo, dirbo pirmuosius metus. Tokia tendencija būdinga ir laivų remonto įmonėms, nes į jas pastaraisiais metais plūstelėjo daug naujų darbuotojų, vyksta kaita. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Arūnas Džiugas guodėsi, kad įvairius nelaimingus atvejus ypač sunku tirti užsienio laivuose. „Klaipėdos Smeltėje“ stovėjusiame laive žuvus žmogui tyrimas stringa, nes neaišku, kokį įstatymą taikyti.

A.Džiugas pastebėjo ir kitą negerą tendenciją – Klaipėdos apskrityje yra apie 7000 dėl darbo saugos neatestuotų įmonių, kurios, galima teigti, dirba „laukinėmis sąlygomis“. Valstybinė darbo inspekcija, kurios pagrindinė funkcija rūpintis darbo santykiais, nespėja analizuoti, kaip įmonėse laikomasi darbų saugos.

Pasidžiaugta tuo, kad Klaipėdos apskrityje bent jau mažiausiai užfiksuojama profesinių susirgimų darbe.

Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė ketina kreiptis į įvairias valstybines institucijas ir siūlyti, kad būtų koreguojami su darbo sauga susiję juridiniai dokumentai, atsižvelgiama į Klaipėdos uosto specifiką.