2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijų iškelti, bet ir pavieniai kandidatai. Tačiau dar neaišku, ar miestų ir rajonų merai bus renkami tiesiogiai.
Praėjusią savaitę seime įregistruotas visiškai naujas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas. Jį parengė speciali darbo grupė, kuri buvo suburta pernai tuoj po to, kai veikiantį savivaldos rinkimų įstatymą supeikė Konstitucinis Teismas.
Konstitucijos sargai be kita ko nustatė, kad savivaldybių tarybų rinkimuose turi būti suteikta galimybė išsikelti nepriklausomiems arba visuomeninių organizacijų keliamiems kandidatams. Pagal galiojantį įstatymą šiuose rinkimuose kandidatus kelia tik politinės partijos.
Todėl parengtame naujame įstatyme yra nustatyta, kad savivaldos rinkimuose gali dalyvauti ne tik partiniai, bet ir pavieniai kandidatai. Tačiau jiems bus nustatyti papildomi barjerai. Tokie kandidatai turės savivaldybėje, kurioje nori išsikelti, surinkti ne mažiau kaip vieną procento rinkėjų parašus. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje reikės surinkti ne mažiau kaip tūkstančio rinkėjų parašus.
Visi pavieniai kandidatai bus įrašyti į balsavimo biuletenius atskirai, šalia partijų iškeltų kandidatų sąrašų. Pavieniai kandidatai taip pat turės teisę susijungti į sąrašus, patys pasiskirstę, kas bus pirmesnis tame sąraše.
Išrinktu į savivaldybės tarybą bus laikomas tik tas pavienis kandidatas, kuris surinks partijų kandidatų sąrašui nustatytą balsų minimumą, tai yra ne mažiau kaip keturis procentus rinkėjų balsų. Tai reiškia, kad keturis procentus balsų surinkęs pavienis kandidatas gaus vieną mandatą savivaldybės taryboje, o tokį pat kiekį balsų surinkęs partijos kandidatų sąrašas gaus mandatų tiek, kiek priklausys pagal surinktus balsus, tai yra du, tris ar daugiau.
Nori kuo greičiau
Darbo grupei vadovavusi Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Violeta Boreikienė tikisi, kad dar dabartinis parlamentas priims naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. „Nors iki tokių rinkimų dar daug laiko, tačiau reikia kuo anksčiau duoti žinią visuomenei, kad Konstitucinio Teismo nutarimas įgyvendintas ir nepriklausomi kandidatai galės išsikelti į savivaldybių tarybas“, - įsitikinusi V.Boreikienė.
Tačiau ji pripažįsta, kad dabartinės kadencijos Seimas jau netrukus baigs darbą, todėl savivaldos rinkimų reikalams gali nelikti laiko. „Svarbu, kad tas mūsų parengtas įstatymas būtų priimtas likus pakankamai daug laiko iki savivaldos rinkimų 2011 metų žiemos pabaigoje. Todėl būtų gerai, kad naujasis Seimas, jeigu įstatymas iki rudens nebus priimtas, neatidėliotų jo ir priimtų bent jau kitąmet“, - vylėsi politikė.
V.Boreikienė nenorėjo prognozuoti, ar dabartinio Seimo nariai yra pakankamai ryžtingai nusiteikę kuo greičiau patvirtinti teikiamą projektą. „Pamatysim, kaip bus“, - tepasakė ji.
Tiesioginių rinkimų nenumatyta
Naujuoju įstatymu niekaip nereglamentuojama galimybė miestų ir rajonų merus rinkti tiesiogiai, nors apie tokią galimybę politikai kalba jau labai seniai.
Pasak V.Boreikienės, tiesioginiai merų rinkimai nėra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reguliavimo sritis. „Tam bus reikalingas atskiras įstatymas, kai tik bus atitinkamai pakeista Konstitucija“, - paaiškino politikė.
Tačiau kada bus pakeista Konstitucija, nustatant tiesioginių merų rinkimų galimybę, dar neaišku. Seimas jau kartą balsavo dėl atitinkamos Pagrindinio įstatymo pataisos, bet paskui politikai susiginčijo, ar ji gera. Todėl ši pataisa kol kas neteikiama antrajam balsavimui, po kurio ji įsigaliotų.
Seimo nariai diskutuoja, ar tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos, ar vietinės vykdomosios valdžios vadovas, o taryba turėtų savo pirmininką. Tiesioginiai merų rinkimai galės būti įteisinti tik tuomet, kai šis ginčas bus išspręstas. Spėjama, kad diskusija dėl to persikels į naują Seimą, kuris bus išrinktas šį spalį.
Naujausi komentarai