„(...) šalies vadovas teikia Haroldą Šinkūną Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“, – teigiama pranešime.

Kaip rašė BNS, už H. Šinkūno kandidatūrą per slaptą balsavimą spalio 21 dieną prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad prieš G. Nausėdos teiktą kandidatą buvo bent dalis valdančiosios koalicijos atstovų.

Po parlamentarų balsavimo G. Nausėda sakė neatmetantis galimybės dar kartą teikti H. Šinkūno kandidatūros.

Tuomet Prezidentūra teigė, kad atmesdamas šalies vadovo teiktą kandidatą parlamentas bando atsiteisti dėl anksčiau G. Nausėdos vetuotų, „čekutininkams“ palankių Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų.

Visgi, politiniuose kuluaruose buvo kalbama, kad prezidento teiktą kandidatą valdantieji atmetė dėl G. Nausėdos išsakytos kritikos sprendimui į KT teisėjus siūlyti neseniai iš socialdemokratų partijos išstojusį Julių Sabatauską.

H. Šinkūnas šiuo metu eina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano pareigas.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Seimas spalio pabaigoje KT teisėjais paskyrė ilgametį parlamentarą J. Sabatauską ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką. J. Sabatauską teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, A. Driuką – LAT pirmininkė Danguolė Bublienė.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.