Už nacionalinį saugumą atsakingas, bet apie karinės žvalgybos vado atleidimą nežinojęs komitetas rinkosi į apsaugotą patalpą.

Iškviesta ir vadą atleidusi krašto apsaugos ministrė, ir pats pulkininkas Elegijus Paulavičius – jau be uniformos.

„Nekomentuosiu“, – teigė E. Paulavičius.

E. Paulavičius, paklaustas, o po komiteto, atsakė: „Irgi nepakomentuosiu, kažkas pakomentuos vis tiek vėliau.“

Posėdis truko daugiau nei dvi valandas. Tačiau pulkininko versijos iš jo paties lūpų visuomenė neišgirdo – jis išėjo per rūsį. Per ten pat nuo žurnalistų klausimų išsisuko ir ministrė.

„Pulkininkas turi visą teisę saugoti savo privatumą, šiuo metu jis nenori bendrauti su žiniasklaida, viskas tvarkoje“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (DSVL) Giedrimas Jeglinskas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Išklausius juos abu, komiteto pirmininko išvada tokia:

„Aš sakyčiau, kad ministrė yra sudėtingoje situacijoje“, – pabrėžė G. Jeglinskas.

„Jeigu pulkininkas užsiims su teisininkais, advokatais, tai dar ir bylų laimės prieš mūsų krašto apsaugos sistemą“, – nurodė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

D. Šakalienė iš pradžių pasirašė įsakymą dėl vado perkėlimo į rezervą – ir tik po to, kitą dieną, Ministerijos generalinis inspektorius pradėjo tyrimą. Taip pat teigiama, apie tyrimą E. Paulavičius net nebuvo informuotas.

„Neįtikina“ – ne tas žodis. Tai yra skandalinga, kas yra įvykę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Darbuotojų skundai, kurie pradėjo rastis jau po vado atleidimo, neregistruoti.

„Tai reiškiasi, jie galėjo būti parašyti bet kada, bet kaip“, – šnekėjo L. Kasčiūnas.

„Tie skundai, kuriuos mes išgirdome – tai čia turbūt kiekvienas vadovas, kuris vadovavęs bet kokiai institucijai, yra gavęs panašius skundus, kad čia atlyginimai galėtų būti didesni, priedas galėtų būti didesnis, dar kažkas“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

D. Šakalienė skundus vadino „labai rimtais“.

„Kai gauni skundą, nepradedi tyrimo, neišsiaiškini, o iškart nušalini žmogų nuo pareigų – tai mes nušalinti galime visą kariuomenę. Mes visą valstybės tarnybą galime nušalinti. Įstatyme aiškiai parašyta: jeigu tu nori žmogų atleisti, tu pirma turi tyrimą padaryti. Net įstatyme taip parašyta. Tai jūs gali įsivaizduoti, kur mes esam?“ – nurodė L. Kasčiūnas.

Komitetas nusprendė, kad situaciją ištirti turi žvalgybos kontrolierius. Jeigu abejonės pasitvirtins, komitetas ministrei teiks rekomendaciją.

„Logiškas sprendimas galbūt tada atšaukti tą ministrės įsakymą ir atstatyti žmogų į pareigas“, – teigė G. Jeglinskas.

„Ir atsiprašyti, kaip pirmininkas sakė“, – tikino L. Kasčiūnas.

D. Šakalienė savo komentarą pateikė tik po kelių valandų – grįžusi į Ministeriją: tekstą pasiruošusi, jį skaitė.

„Laba diena. Sprendžiant valstybės saugumui svarbius klausimus, svarbu atsiriboti nuo emocinio vertinimo. Karinės žvalgybos tinkamas funkcionavimas yra mūsų visų prioritetas. Šiandien (penktadienį – red. past.) NSGK pateikiau informaciją apie procesus institucijos viduje. Pateiksime ir kitą prašomą informaciją“, – aiškino D. Šakalienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai truko 1.50 min. – į klausimus neatsakė.

„Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų ir spaudimo, antrai kadencijai direktorius skiriamas nebus. Dėkui, viso gero“, – nurodė krašto apsaugos ministrė.

„Turime suprasti, kas iš tikro įvyko ir ar ministrė gali eiti toliau pareigas. Čia kalba eina apie sprendimų priėmimą. Kaip priimami sprendimai, kai yra kritinė situacija. Šiuo atveju, tas sprendimas, pagal dabartinę informaciją, nebuvo adekvatus“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Anot G. Jeglinsko, tai jau padarė žalą Lietuvos karinei žvalgybai. Ir kiti koalicijos partneriai – kaip Seimo pirmininkas ar užsienio reikalų ministras – sakė: čia ne akcinė bendrovė „Lietuvos keliai“ – užsienio partneriai jau domėjosi, kas čia vyksta.

L. Kasčiūnas, paprašytas paaiškinti, kad užsienio partneriai suprastų, kas Lietuvoje įvyko, teigė: „Norėčiau, kad pamirštų, kas įvyko.“

Opozicija teigia, kad apie D. Šakalienės interpeliaciją kalbėti dar anksti.