Dilema

Neteisingas sprendimas grėstų socialiniu sprogimu

Klaipėdos savivaldybės specialistai ir politikai svarsto, ar padengti iš biudžeto pinigų įsiskolinusių klaipėdiečių skolas už komunalines paslaugas. Baiminamasi, kad, sumokėjusi dalies klaipėdiečių skolas, savivaldybė paskatins nebemokėti už paslaugas ir kitus miestiečius.

Turės “atsijoti” skolininkus

Tarybai svarstyti ruošiamas sprendimo projektas dėl Įsiskolinimų už komunalines paslaugas kompensavimo komisijos bei šios komisijos nuostatų patvirtinimo. Įsiskolinimų komisija nagrinėtų miesto gyventojų prašymus dėl skolų už komunalines paslaugas kompensavimo.

Socialinės rūpybos skyriaus sudarytuose nuostatuose, kuriuos dar svarstys taryba, numatyta, kad skolos už komunalines paslaugas galėtų būti kompensuojamos šeimoms ar pavieniams asmenims, kurie atitinka tam tikras sąlygas. Tos sąlygos nustatytos, siekiant “atsijoti” tuos žmones, kuriems savivaldybės parama yra būtina, nuo tų, kurie patys įstengtų sumokėti mokesčius, bet dėl įvairių priežasčių to nedaro.

Tačiau Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai vakar suabejojo, ar išvis reikia dengti klaipėdiečių skolas. Suabejota dėl vienintelės priežasties - kokiais kriterijais vadovautis, kaip tiksliai nustatyti, kurie skolininkai turi teisę į paramą, kurie - ne. Štai komisijos nuostatuose yra punktas, pagal kurį skola galėtų būti dengiama vienišam ilgalaikiui bedarbiui, kuris per paskutinius trejus metus buvo registruotas darbo biržoje ne mažiau kaip dvejus metus ir jo darbo pajamos per paskutinius trejus metus neviršijo 2 MGL (270 litų). Tačiau, ne paslaptis, jog kai kurie bedarbiai yra “išrankūs” - atsiradus galimybei dirbti ir užsidirbti, jie mieliau lieka stovėti eilėje, nes ir dirbti nereikia, ir lengvatos neprapuola. Kita vertus, yra galimybė dirbti ir užsidirbti nelegaliai. Tai kaip atskirti tokį piktybinį bedarbį nuo žmogaus, kuris bedarbis ne savo noru, o dėl susiklosčiusių aplinkybių?

Politikai baiminasi, kad Įsiskolinimų komisijai nusprendus padengti netikro varguolio skolas, kils tikrųjų vargšų pasipiktinimas. O jeigu dalis miestiečių, matydami, kad apsukrūs “vargšai” gavo valdžios malonę, taip pat nebemokės?

Neišspręstas ir kitas klausimas - ar bus dengiamos skolos už komunalines paslaugas toms šeimoms, asmenims, kuriems jau anksčiau miesto biudžeto sąskaita jos buvo nurašytos? Prieš keletą metų savivaldybė kompensavo daliai klaipėdiečių skolas. Ir pasigailėjo. Mat atsirado nemažai “gudruolių”, kurie piktybiškai ėmė nemokėti komunalinių mokesčių, tikėdamiesi, kad po kurio laiko jos vėl bus padengtos visų mokesčių mokėtojų sąskaita - iš miesto biudžeto.

Kaip savivaldybė, neturėdama teisės gauti išsamių duomenų apie miestiečių nekilnojamąjį turtą kituose miestuose, rajonuose, įsitikins, kad jie iš tiesų neturi turto, kurį pardavę galėtų sumokėti skolas paslaugų tiekėjams?

Reikia teisingo sprendimo

“Reikia labai gerai išanalizuoti statistinius duomenis. Antra, reikia sukurti labai skaidrų ir aiškų mechanizmą, kaip atrinkti tą grupę žmonių, kuriems tikrai labiausiai reikia padėti”, - sakė savivaldybės Socialinio departamento direktorius Egidijus Prižgintas. Jis pastebėjo, kad vis dėlto to kompensavimo labiausiai reikia įmonėms, teikiančioms paslaugas, už kurias joms neatsiskaityta. Dabar, kai antstoliai yra privatūs, kalba su skolininkais yra trumpa: negali sumokėti - gyvenk gatvėje.

E. Prižginto nuomone, reikia įvertinti, ar žmogus pats darė kažką, kad “išbristų iš to liūno”, ir labiausiai reiktų stengtis padėti tiems žmonėms, kurie darė viską, bet dėl objektyvių priežasčių negali pakeisti situacijos. Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Tulabienė pastebėjo, kad dalis pensininkų, gaudami 250 litų pensiją, kažkaip dar sugeba sumokėti ir komunalinius mokesčius. O daugumai skolininkų tokios sumos vos užtenka pragyventi.

Ar moralu padėti tam, kuris savo reikmėms skyrė daugiau pinigų ir nemokėjo mokesčių, nuošalyje paliekant vargšą, kuris gyvena misdamas kruopomis, bet neturi skolų? Neapgalvotas sprendimas gali sukelti socialinį sprogimą. Tokios nuomonės yra ir E. Prižgintas. “Jokiu būdu negalima taikyti nuolatinio mechanizmo - visoms asmenų grupėms kompensuoti skolas šimtu procentų. Tai paskatintų nemokumą. Tai būtų socialiai neteisingas sprendimas, - sakė jis. - Kaip nustatyti išgyvenimo ribą, ir kodėl tam, kuris sąžiningai dirba ir moka visą gyvenimą, netaikoma lengvata, o taikoma kitam?!” - retoriškai klausė E. Prižgintas.

Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Dumčius pasiūlė svarbų miestiečiams klausimą dėl skolų už komunalines paslaugas dengimo iš biudžeto lėšų išdiskutuoti politinėse frakcijose.

Klaipėdoje skolos paslaugų tiekėjams viršija 3 mln. litų. Kol kas nesuskaičiuota, nei kiek lėšų tam reikalui reikia, nei kiek šeimų paliestų planuojama savivaldybės parama.