Seime susiformavusi trapi dauguma po pirmos nesėkmės toliau ieško būdų, kaip atstatydinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių.
Darbo partijos akibrokštas
Vakar parlamentarams netikėtai nepavyko surinkti daugumos, kad būtų patenkintas A.Matulevičiaus išvakarėse perskaitytas pareiškimas dėl atsistatydinimo iš NSGK pirmininkų. Iš 101 plenariniame posėdyje dalyvavusio Seimo nario už tokį nutarimą balsavo 48, prieš buvo 37, susilaikė 9. Pritrūko trijų balsų, kad nutarimas dėl NSGK vadovo atleidimo iš pareigų būtų priimtas.
Prieš tai vykę keli procedūriniai balsavimai aiškiai rodė, kad yra pakankama dauguma, kurios reikia A.Matulevičiui atstatydinti. Tačiau lemiamu momentu koją pakišo Darbo partijos atstovai. Jie buvo pareiškę, kad nedalyvaus balsuojant. Taip ir atsitiko, bet 7 iš 23 darbiečių registravosi kaip dalyvaujantys posėdyje ir taip faktiškai papildė balsuojančiųjų prieš A.Matulevičiaus atsistatydinimą gretas.
Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė dienraščiui aiškino, kad taip elgdamiesi frakcijos nariai nenorėjo sužlugdyti balsavimo. Mūsų nuomone, jis turėjo būti atleistas iš pareigų. Tik mes nenorėjome dalyvauti politiniuose žaidimuose šiais klausimais, todėl ir nusprendėme nedalyvauti balsavime. Nėra čia jokio sabotažo ar dar ko nors. Įvyko nesusipratimas. Tie keli frakcijos nariai nesuprato savo registravimosi reikšmės, aiškino V.Baltraitienė. Jos nuomone, tai buvo pirmas kartas, kai Seimo balsavimo rezultatus nulėmė užsiregistravę, bet nebalsavę parlamentarai.
Be to, posėdyje išvis nedalyvavo net trečdalis valdančiųjų socialdemokratų, kurie bene labiausiai siekė, kad būtų atleistas NSGK vadovas, norėdami šias pareigas perduoti naujiesiems partneriams koalicijoje socialliberalams.
Būdų dar yra
Prieš prasidedant taip netikėtai pasibaigusiam balsavimui A.Matulevičius pareiškė pasirengęs dirbti toliau, jeigu Seimas nepatvirtins jo atsistatydinimo.
Jis iš tiesų kol kas lieka vadovauti NSGK, nes atsiėmė atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau, regis, neilgam.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas tikina, kad dar yra ne vienas statute numatytas būdas pakeisti komiteto vadovą: gali visas Seimas ar tik NSGK nariai balsuoti dėl nepasitikėjimo A.Matulevičiumi, taip pat gali būti performuotas NSGK, kartu keliant klausimą dėl naujo pirmininko.
Valdant dabartiniam Seimui jau yra buvę, kad parlamentarai iš pradžių nesugebėjo sutelkti pakankamai balsų pareigūnui atstatydinti, bet netrukus jis vis tiek buvo nušalintas. Pernai rudenį Seime pritrūko balsų Etikos ir procedūrų komisijos vadovei Romualdai Kšanienei atstatydinti, bet paskui komisija buvo performuota ir ji savaime neteko šių pareigų.
Nedramatizuoja padėties
Balsavimo dėl NSGK vadovo rezultatai suglumino tik ką į valdančiąją koaliciją atėjusią Naująją sąjungą. Būtent jiems buvo pažadėtas šis postas. Naujuoju NSGK pirmininku turėjo tapti Vaclavas Stankevičius.
Drausmės koalicijoje akivaizdžiai trūksta. Kažkoks atsipalaidavimas jaučiamas. Galbūt galvojama, kad vis dar padės konservatoriai, bet tai jau reikėtų užmiršti, dienraščiui sakė Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Jo teigimu, socialliberalai nedramatizuoja padėties ir tikisi, kad visi susitarimai dėl jų atėjimo į valdžią bus įgyvendinti, įskaitant ir NSGK pirmininko pa-reigų perdavimą V.Stankevičiui.
Pats A.Paulauskas dar šiomis dienomis turėtų tapti naujuoju aplinkos ministru.
Naujoji sąjunga taip pat tikisi, kad jų atstovas Alvydas Sadeckas bus paskirtas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku vietoj konservatoriaus Rimanto Dagio. Be to, naujuoju Seimo vicepirmininku ir Europos reikalų komiteto vadovu turėtų būti išrinktas socialliberalas Antanas Valionis.
Neatmetama galimybė, kad dėl neišspręstų kadrų klausimų ir neįvykdytų susitarimų su socialliberalais gali būti dar kartą pratęsta Seimo rudens sesija. Ji turėtų baigtis rytoj.
Naujausi komentarai