„Pirminis įvertinimas labai neblogas, nes galime lyginti su tuo, ką turėjome praeitais metais, tada pratybos buvo daug mažesnės, mažiau žmonių įsitraukę, institucijų mažesnis kiekis“, – žurnalistams šeštadienį sakė V. Vitkauskas.

„Tai progresas yra, ta mūsų civilinės gynybos kultūra yra, sakyčiau, kitame lygyje, jei lygintume šiemet su pernai metais“, – teigė jis.

„Vyčio skliautas 2025“ prasidėjo pirmadienį, spalio 6 dieną, ir baigėsi šeštadienį, spalio 11 dieną.

Per pratybas testuoti valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių veiksmai bei sąveika konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje. Mokytasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus, visoje Lietuvoje išbandyta perspėjimo sistema, kt.

Mokymuose dalyvavo apie 1,2 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei apie 1 tūkst. savanorių, 115 institucijų ir įstaigų.

„Kai kalbame apie civilinę gynybą, civilinę saugą, tai yra orkestras, visi komponentai turi veikti vienu metu kaip geras orkestras, gerai sukoordinuotas bendras veikimas. Aišku, yra dominuojantys dalykai, kaip orkestre smuikai, tai čia šioje vietoje logistika, aprūpinimas transporto priemonėmis, kaip būtų galima užtikrinti susisiekimą ir panašiai“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Paskutinę pratybų dieną Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Vilniuje treniravosi saugoti svarbiausias maisto parduotuves, kilus ekstremaliai situacijai.

„Vertiname, ko reikėtų realiai krizių metu, kiek reikėtų žmonių, kokiu būdu mes organizuotume visą šitą veiklą“, – sakė Šaulių sąjungos atstovas Lukas Vaičiulis.

LŠS treniravosi visų pratybų metu, anot L. Vaičiulio, šauliai aktyviai prisidėjo prie evakuacijos, saugo kritinę infrastruktūrą Vilniaus mieste.

Parduotuvės pratybų metu dirbo įprastu režimu, gyventojams nereikėjo imtis jokių papildomų veiksmų.

Visoje Lietuvoje numatytos 207 vadinamosios atraminės parduotuvės ir vaistinės, iš jų 27 – Vilniuje. Jos turės būti pajėgios per vieną dieną būtiniausiais produktais aprūpinti apie pusę sostinės gyventojų net sutrikus elektrai ar ryšiui.

„Dirbame, jog parduotuvės būtų pasirengusios veikti nutrūkus elektros tiekimui, taip pat, jog būtų galimybė pirkėjams atsiskaityti sutrikus interneto ryšiui. (...) Taip pat dirbame, jog esant poreikiui, galėtume užtikrinti didesnius būtinųjų prekių kiekius ir jais aprūpinti šalies gyventojus. Šios pratybos taip pat iš dalies leidžia išbandyti atraminių prekybos vietų veiklą“, – sakė „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.

Pasak jos, esant nenumatytoms situacijoms, šalyje galėtų veikti apie kelias dešimtis „Lidl“ parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose. Rugpjūčio mėnesį taip pat atidaryta pirmoji „Lidl“ parduotuvė šalyje, kurioje įrengta priedanga parduotuvės klientams bei darbuotojams.

Įmonės atstovės teigimu, tokios priedangos ateityje bus įrengiamose visose naujai atidaromose tinklo parduotuvėse.

Kaip rašė BNS, V. Vitkauskas šią savaitę sakė, kad kitais metais pratybos „Vyčio skliautas“ plėsis į tarptautinį lygmenį, ypač svarbus bus Lenkijos įsitraukimas.