Sokotra – unikalus Žemės kampelis Indijos vandenyne. Dalies salos augalų ir gyvūnų nerasite niekur kitur pasaulyje. Tačiau keliauti ten griežtai nerekomenduojama – sala priklauso Jemenui.
„Esame visiškai saugūs, nes Sokotra tikrai yra saugi šalis, ir netgi vykstantys neramumai, kurie vyko daug anksčiau Jemeno žemyninėje dalyje, niekada neatsiliepdavo“, – sakė keliautojas, Sokotroje įstrigęs Danas Pankevičius.
Jemene vyksta pilietinis karas. Nuolatiniai susirėmimai tarp ginkluotų grupuočių, užsieniečiai dažnai grobiami, veikia bent dvi teroristinės jėgos. Pastarosiomis dienomis susirėmė ir dvi ginkluotos grupuotės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Išgąsdinta Saudo Arabijos bombardavimų, Emyratų kariuomenė skubiai pasitraukė iš Jemeno, o kaip šalutinis efektas – nebebuvo kam organizuoti oro uosto darbo“, – teigė „Space travel“ vadovas Vladas Sapranavičius.
Taigi septyniolika lietuvių įstrigo ten, kur primygtinai siūlyta nevykti.
„Į URM rekomendacijas nereikėtų žiūrėti – ten daugiau propagandos. Tiesiog bendraujame su vietiniais partneriais, patys nuvažiuojame ir pamatome, kaip iš tikrųjų yra. Tada matosi, ar saugu, ar nesaugu“, – sakė V. Sapranavičius.
Lietuvius keliautojus saloje kuruoja D. Pankevičius – pirmasis lietuvis, apkeliavęs visas pasaulio šalis.
„Galiausiai galiu patvirtinti, kad pirmas lėktuvas nusileido saloje prieš gerą valandą“, – teigė D. Pankevičius.
Skrydžiai atnaujinti. Juos organizuoja vietos valdžia. Už bilietus visi moka iš savo kišenės – po 800 dolerių.
„Iki tol, kol saloje neliks nė vieno užsieniečio, manau, kad bus reikalingi dar kokie penki skrydžiai, nes keliautojų yra 640, o vietų lėktuve – 120“, – sakė D. Pankevičius.
Apie tai, kad lietuviai įstrigo Sokotroje, pranešta tik ambasadai Dubajuje. Jokios pagalbos iš Užsienio reikalų ministerijos neprašė, nors ministerija ir teiravosi. Skundų dėl šios kelionės negavo ir kitos tarnybos.
Tačiau akivaizdu, kad uždraustas vaisius traukia labiau. Neatrastų šalių vis mažiau, daugėja ieškančių aštresnių pojūčių. Per atostogas mielai vykstama į tokias šalis kaip Afganistanas ar Iranas.
„Matyt, tie, kurie jau buvo Turkijoje šimtą kartų. O jei rimtai – važiuoja tie, kurie nori nuotykių arba kažką unikalaus pamatyti, kiekvienas turi savų priežasčių“, – sakė V. Sapranavičius.
Tačiau kas atsakingas, jei kelionės metu kas nors nukentės?
„Tame Irane niekada nežinai, kada situacija peraugs į kitą fazę“, – teigė V. Sapranavičius.
„Šis atvejis nėra tarp tų šalių, į kurias rekomenduojama vykti. Natūralu, kad vykstant į šalį, kur nerekomenduojama vykti, yra priežastys, kodėl tai nerekomenduojama“, – sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
„Reikia rinktis tik licencijuotus kelionių organizatorius, nes tokiu atveju keliautojas yra apsaugotas“, – pabrėžė Turizmo rinkos priežiūros skyriaus vedėja Ieva Vitkauskienė.
Tačiau tie, kurie siūlo tokią egzotiką, dažnai savęs kelionių organizatoriais nelaiko.
„Viskas priklauso nuo susitarimo sąlygų. Mano turas prasidėjo Sokotros oro uoste ir baigėsi Sokotros oro uoste, o keliautojai jungiasi prie grupių iš viso pasaulio – nėra bendro skrydžio iš Lietuvos“, – aiškino D. Pankevičius.
„Tik palydžiu žmones. Organizatoriai yra vietiniai – vietinės agentūros, kurios organizuoja kelionę. Tik sakau: pažiūrėkite, ten labai geras pasiūlymas, važiuojame kartu, jus palydėsiu“, – sakė V. Sapranavičius.
Anot vartotojų teisių gynėjų, kelionių organizatorius yra tas, kuris siūlo kelionių paketą, tai yra bent dvi paslaugas, pavyzdžiui, lėktuvo bilietus ir apgyvendinimą.
„Pagal kelionių direktyvą privaloma sudaryti kelionių sutartį, o įvykus nenumatytoms aplinkybėms atsakomybę prisiima kelionių organizatorius“, – teigė Ž. Gavelienė.
Jei sutarties nėra, vadinasi, visi kelionėje atsakingi patys už save. Jokių garantijų, jokio pinigų grąžinimo. Net ir draudimas ne visada yra išeitis – vykstant nerekomenduojama kryptimi, dalis bendrovių tokios paslaugos neteikia.
„Vartotojas turi būti pats sąmoningas prieš rinkdamasis vieną ar kitą kelionės modelį“, – sakė I. Vitkauskienė.
„Labai rekomenduoju nevykti į tokias šalis. Turime atvejį Sokotroje. Kodėl? Todėl, kad jeigu lietuviams nepavyks iš ten kažkaip išvažiuoti, Lietuva vis tiek turės pasirūpinti savo piliečiais“, – sakė Ž. Gavelienė.
Tai reiškia, kad ištikus blogiausiam scenarijui, pavyzdžiui, prasidėjus karui ar uždarius sienas, iš ten, kur primygtinai prašyta nevykti, parskraidinimas būtų finansuojamas visų mokesčių mokėtojų pinigais.
Pernai taip lietuvius gelbėti teko iš Izraelio. Negana to, kad už skrydį iš savo kišenės susimokėti nereikėjo, Lietuva dėl apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus dar atskirai siuntė ir „Spartan“ orlaivį – jis Jordanijoje buvo išlaipintas iš lėktuvo.
(be temos)