„Regionuose, didžiosiose rinktinėse, nėra nė vieno personalo specialisto, tą užduotį įvykdo kažkas kitas, galbūt po darbo valandų papildoma užduotis pavesta, nes nuolatinės tarnybos šauliai dirba už 5, už 7 (žmones – ELTA)“, – LRT Radijui ketvirtadienį kalbėjo L. Idzelis.

Todėl, jo teigimu, kai kur norintiesiems įstoti į organizaciją gali tekti palaukti ir pusmetį.

„Vilniuje gali tekti palaukti, nes ir jaunieji šauliai laukia, ir suaugę laukia. Būna, pusę metų laukia. Paprasčiausiai nėra pajėgumų. (...) Kitur būna personalo skyrius, kokie 7 žmonės, pas mus visa tai tvarko vienas žmogus“, – pabrėžė LŠS vadas.

Tiesa, jis pažymėjo, kad skirtinguose Šaulių sąjungos padaliniuose apimtys stipriai skiriasi.

„Apimtys Lietuvoje yra visiškai kitokios. Jeigu Vilniuje per dieną kreipiasi 100 norinčių žmonių, tai kitur, galbūt regione, yra 100 per pusę metų“, – sakė L. Idzelis.

Šaulių vado teigimu, kad situacija pasikeistų ir organizacija galėtų veikti pilnu pajėgumu, jos resursus reikėtų patrigubinti.

„Reikėtų patrigubinti, bet taip patrigubinti nepavyks. (...) Viskas yra palaipsniui. Mes turime pasidarę savo strategiją iki 2045 metų (...) Tada daugiau mažiau atrodys kažkas panašiau į veikiančią 100 proc. organizaciją“, –dėstė jis.

106-erius metus skaičiuojanti LŠS yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija. Jos tikslas yra stiprinti valstybės gynybinę galią, ugdyti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtoti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikti  pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Šaulių sąjungai Lietuvoje šiuo metu priklauso beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.