Nuo lazerių iki bendrabučių Pereiti į pagrindinį turinį

<P>Nuo lazerių iki bendrabučių </P>

2002-09-02 00:00

Nacionalinio susitarimo projekto parengimas artėja prie pabaigos, tačiau vis dar neaišku, kiek valstybei gali kainuoti jo įgyvendinimas

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Nacionalinio susitarimo projekto parengimas artėja prie pabaigos, tačiau vis dar neaišku, kiek valstybei gali kainuoti jo įgyvendinimas

Vasaros atostogos buvo pristabdžiusios Nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos vystymosi parengimą, bet dabar šis darbas atnaujintas. Tikimasi, kad rugsėjo viduryje Nacionalinis susitarimas bus pasirašytas visų suinteresuotų pusių.

Tačiau susitarimo parengimas lydimas kai kurių nesutarimų, susijusių su tam tikrais projekte egzistuojančiais pasiūlymais.

Pilna sudėtingų formuluočių

“Kauno diena” gavo pirminį Nacionalinio susitarimo projektą. Dvidešimtyje puslapių išdėstyti ir konkretizuoti penki prioritetai, kurie turi garantuoti Lietuvos vystymąsi per artimiausius keliolika metų. Tai žinių ekonomikos, taip pat mokslo ir studijų plėtra, valstybės valdymo reforma, socialinės ir skurdo įveikimo politikos vykdymas bei konkurencingo žemės ūkio sukūrimas.

Nacionalinio susitarimo projekte numatyti konkretūs būdai ir žingsniai šiems prioritetams įgyvendinti. Pavyzdžiui, įgyvendinant žinių ekonomikos plėtrą numatoma skatinti mokslinius tyrimus biotechnologijos, farmacijos, telekomunikacijų, lazerinės technologijos srityse, sukurti palankią investicinę aplinką šioms sritims plėtotis. Taip pat deklaruojamas siekis pritraukti stambias tarptautines kompanijas investuoti Lietuvoje, statyti savo gamyklas ar plėsti tyrimus.

Dokumente siūloma sukurti platų viešų interneto taškų tinklą, ženkliai padidinti valstybės išlaidas visų mokyklų ir kitų visuomeninių įstaigų kompiuterizavimui bei prijungimui prie interneto, skatinti anglų kalbos mokymą, mokslui ir studijoms skirti ne mažiau kaip 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), sukurti ir įgyvendinti aukštųjų mokyklų bendrabučių renovacijos ir statybos programą.

Nacionalinio susitarimo projektas pilnas sudėtingų žodžių, formuluočių, skaičiavimų. Jame daugybė nuorodų, kokius sprendimus turėtų priimti valdžia, kaip turėtų elgtis verslininkai, taip pat mokslininkai, studentai, ką turėtų daryti inteligentija.

Abejoja dėl anglų kalbos įteisinimo

Tačiau kai kurie Nacionalinio susitarimo punktai sukėlė nemažas diskusijas tarp projekto rengėjų.

Seimo narys, jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius abejoja formuluotės “anglų kalbos, kaip antrosios verslo kalbos, įteisinimas” būtinumu ir nauda. “Esu už tai, kad žmonės mokėtų kuo daugiau kalbų. Bet ar tokia formuluotė susitarime nereikš, kad kitos užsienio kalbos bus nustumtos į antrą planą, ir jaunimas netgi bus skatinamas jų nesimokyti, visą dėmesį skiriant tik anglų kalbai”, - sakė S.Buškevičius “Kauno dienai”.

Dar labiau jis baiminasi to, kad anglų kalba gali būti “įteisinta kaip antroji valstybinė kalba”. “Ilgą laiką pas mus valstybinė kalba buvo rusų, beje, dažniausiai naudota ekonomikoje, nes didžiosios Lietuvos įmonės buvo tampriai susijusios su visa Sovietų Sąjunga, todėl visas susirašinėjimas vyko rusiškai. Dabar norima anglų kalbą įteisinti kaip verslo kalbą. Ar tai nebus lietuvių kalbos užgožimas? Ar tai reiškia, kad įmonėse žmonės bus verčiami kalbėti angliškai?” - klausė S.Buškevičius.

Vienas Nacionalinio susitarimo iniciatorių, konservatorius Andrius Kubilius atmeta tokias baimes. “Susitarime nekalbama apie kokių nors specifinių teisės aktų priėmimą, kurie galėtų užgožti ar kitaip paminti lietuvių kalbą. Tiesiog yra deklaruojama, kad gerai būtų anglų kalbą mokėti visiems kuo geriau. Ši kalba yra tarptautinė verslo kalba, ir jeigu norime patraukliai atrodyti užsienio verslininkams, su savo pinigais ateinantiems į Lietuvą, turime išmokti anglų kalbą”, - sakė jis “Kauno dienai”.

A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad Švedijoje verslininkai jau pradėjo kalbėti apie tai, jog galbūt vertėtų įteisinti anglų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą.

Užpildo ūkio plėtros strategijos spragas

Kol kas nėra numatyta data, kada galėtų būti pasirašytas Nacionalinis susitarimas. A.Kubilius tikina, kad šią savaitę dėl to turėtų būti apsispręsta: “Manau, kad per artimiausias dvi tris savaites susitarimas galėtų būti pasirašytas”.

Paklaustas, kam reikalingas Nacionalinis susitarimas, jeigu yra Vyriausybės patvirtinta ilgalaikė ūkio plėtros strategija, parlamentaras atsakė: “Mus džiugina, kad toks dokumentas egzistuoja. Jame numatyta, kaip Lietuvos ūkis galėtų atrodyti po keliolikos metų. Tačiau kaip šį tikslą pasiekti, nėra surašyta. Nacionalinis susitarimas lyg ir užpildytų šią spragą”.

A.Kubilius kol kas negalėjo pasakyti, kiek valstybės biudžetui gali kainuoti Nacionalinio susitarimo įgyvendinimas. “Ketiname susitikti su finansų ministre Dalia Grybauskaite ir aparti galimybes biudžeto lėšas skirti toms prioritetinėms sritims, kurios numatytos Nacionaliniame susitarime”, - sakė jis.

A.Kubilius tikisi, kad visos būsimosios valdančiosios daugumos ar koalicijos savo vykdoma politika stengsis įgyvendinti Nacionalinio susitarimo nuostatas: “Tik tai garantuos stabilų valstybės vystymąsi ir pažangą per būsimuosius keliolika metų”.

Tuo tarpu politologai nėra tikri, ar tikrai šio susitarimo bus laikomasi. Jie tvirtina, kad Nacionalinio susitarimo idėja panaši į rinkimų triuką.

Kita vertus, pasak politologų, kuo daugiau politikai kalbės apie tarppartinį bendradarbiavimą dėl valstybės tikslų bei žengs atitinkamus žingsnius, pasirašydami tokius dokumentus, “tuo arčiau ta diena, kai tokie susitarimai bus išties vykdomi”.

Pavyzdys paimtas iš Airijos

Nacionalinį susitarimą siekiant Lietuvos ekonominės ir socialinės pažangos įsipareigojo parengti ir pasirašyti didžiausios Lietuvos politinės partijos ir įtakingiausios visuomeninės grupės, šių metų gegužės viduryje pasirašiusios atitinkamą memorandumą. Šiuo dokumentu buvo įkurtas specialus visų pasirašiusių pusių atstovų komitetas, kuris ir turi parengti galutinį Nacionalinio susitarimo projektą.

Memorandume numatyta, kad svarbiausias artimiausių penkiolikos metų tikslas - “pasiekti ženklų ekonomikos ir socialinės gerovės augimą, sparčiai didėjant ūkio produktyvumui bei gebėjimui konkuruoti rinkose, kuriantis naujoms darbo vietoms ir taip įveikiant skurdą bei socialinę atskirtį”.

Pasak dokumento, “Lietuvos visuomenei reikia aiškaus susitarimo dėl valstybės ilgalaikės raidos prioritetų, kurių būtų laikomasi nepaisant pasikeitimų šalies politiniame gyvenime”.

Nacionalinio susitarimo idėja perimta iš Airijos, kur 1988 metais visos įtakingiausios partijos pasirašė bendrą dokumentą dėl valstybės vystymosi prioritetų, nacionalinės ekonomikos atgaivinimo. Per 15 metų šio susitarimo laikėsi visos valdžios, todėl Airija pasiekė didelės pažangos, ypač naujųjų technologijų ir kompiuterijos plėtroje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų