Mustafa yra karo pabėgėlis, į Lietuvą iš Sirijos su tėvais ir broliais atvyko prieš 8 metus – bėgo nuo karo. Vaikinas lankė lietuviškas mokyklas, pramoko kalbą. Jam patinka gaminti maistą.
„Dabar kol kas tai šefo padėjėju, maistą mėgstu. Norėčiau būti šefo padėjėjas, kad kažką išmokčiau“, – sakė Mustafa.
Tačiau šefo padėjėju dirbtų laikinai, labiau traukia medicina.
Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja Lietuvai įsileisti ne pabėgėlių, o tiesiog daugiau darbuotojų iš užsienio, įskaitant ir iš trečiųjų šalių. Pasak fondo, norint išlaikyti dabartinį darbo jėgos lygį, į mūsų šalies darbo rinką kasmet turėtų atvykti apie 20 tūkstančių užsieniečių. Kai kurie politikai nuo tokių rekomendacijų šiurpsta.
„Pasekime mintyse: 20 tūkst. į metus ir taip 10 metų – 200 tūkst. Jau Lietuvoje turime virš 200 tūkst., ir susidaro virš 400 tūkst. O tai yra tiek, kiek atvažiavo sovietų okupacijos metais“, – aiškino Seimo narys (MG) Vytautas Sinica.
Esą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai žiūri labai paviršutiniškai – tai gali atrodyti teisingai aritmetiškai, bet gyvenimas – ne aritmetika.
„TVF žiūri tik skaičiukus, TVF nevertina to, kad imigracija kelia labai daug socialinių, kultūrinių rizikų“, – tikino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Nelabai yra bent jau pavyzdžių, kai šalys pasikviečia masiškai žmones iš trečiojo pasaulio ir nepradeda virsti trečiuoju pasauliu“, – tvirtino V. Sinica.
Lietuva pastaraisiais metais uždarė išorinių paslaugų teikimo centrus Nepale, Libane, Jordanijoje, Šri Lankoje ir Tadžikistane. Per juos užsieniečiai Lietuvoje galėdavo įsidarbinti. Bet uždarius šiuos – atidaryti nauji kitur.
„Yra Vietnamas ir Zimbabvė – atleiskite, bet nemanau, dar tai yra mūsų pasirinkimas šiandien“, – teigė L. Kasčiūnas.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad daugiau nei dabar žemos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio Lietuva nepriims.
„Tarptautinis valiutos fondas nuolatos rekomenduoja ilginti pensinį amžių, mažinti MMA. Manau, kad tam tikras rekomendacijas galima išklausyti, bet sprendimus reikia daryti taip, kaip reikia ir kaip reikalinga Lietuvai“, – tikino I. Ruginienė.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 209 tūkst. užsieniečių. Beveik 13 tūkst. atvyko šeimų susijungimo pagrindu, kitaip tariant – pas čia dirbantį sutuoktinį. Prieš porą metų ypač išaugo atvykėlių iš Vidurio Azijos šalių skaičius.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojai šeimas gali atsivežti iškart, o paprasti darbininkai – jei per trejus metus nekeitė arba tik vieną kartą pakeitė darbovietę. Iš maždaug 20 tūkstančių Vidurinės Azijos atvykėlių ketvirtadalis darbdaviui lojalūs.
„Tai reiškia, kad 2026 metais turėsime apie 5 tūkst. užsieniečių, kurie galės pasikviesti čia atvykti savo žmonas ir vaikus“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Seime jau registruotos pataisos, kad ir dirbantys čia turėtų mokytis lietuvių kalbos, ir ją mokėtų atvykstantys jų artimieji.
„Turime galvoti, kaip suvaldyti šitą procesą, kai jų daugės. O daugės galimai net nekontroliuojamai. Tai mano pasiūlymas – kad netgi tie, kurie atvažiuoja suaugę žmonės, irgi turi turėti tam tikro lygmens valstybinės kalbos žinių. Ir man ne taip svarbu, kaip jie tą padarys“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Dabar lietuvių kalbą reikia mokėti, jei nori prašyti nuolatinio leidimo gyventi, o landų, kad nereikėtų mokytis lietuvių, užsieniečiai randa.
„Yra dalis užsieniečių, kurie čia gyvena ir 6, ir 10 metų, bet jie net neplanuoja prašyti leidimo nuolat gyventi, nes nuolat keičia leidimą laikinai gyventi, ir jiems tada nereikia laikyti lietuvių kalbos egzamino“, – aiškino Migracijos departamento direktorė.
Politikai siūlo susigrąžinti iš užsienio Lietuvos emigrantus, taip pat ieškoti darbo jėgos viduje. Ekonomistai pritaria.
„Turime bene 150 tūkst. bedarbių, turime žmones, kurie yra priešpensinio amžiaus, diskriminuojami darbo rinkoje, turime daug neįgalių žmonių, kurie neturi darbo“, – sakė ekonomistas Romas Lazutka.
Visgi tikėtina, kad imigrantų išvengti nepavyks. Net dabar jau būtų sunku dalies atvykėlių atsisakyti. Tai padarius, pavyzdžiui, transporto sektorius susidurtų su milžiniškomis problemomis.
„Jeigu nepavyks išspręsti apsirūpinimo darbo jėga klausimo natūraliu būdu – per gimstamumą, tai norite ar nenorite, bet, deja, Lietuva etniškai bus labai nelietuviška valstybė“, – tikino ekonomistas Algirdas Bartkus.
„Kokie yra variantai – ar išnykstame, ar vis dėlto bandome, nes tai yra super svarbu?“ – samprotavo V. Sinica.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Imigrantai šaliai ne tik naudingi ekonomiškai, bet ir kainuoja – ypač jų integracija.
„Reikia skaičiuoti, kiek jie prisidės prie Lietuvos ekonomikos augimo ir kokie bus kaštai. Skaičiuojant gali būti, kad kaštai bus didesni negu nauda“, – aiškino R. Lazutka.
Tačiau yra rimtų svarstymų, kad nebūtinai tų darbuotojų tiek daug ateityje ir reikės – žmones keis dirbtinis intelektas ir robotai.
Prognozuojama, kad po 25 metų vieną Lietuvos pensininką išlaikančių dirbančiųjų sumažės daugiau nei trečdaliu.
Naujausi komentarai