Nuo V.Landsbergio iki V.Adamkaus Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo V.Landsbergio iki V.Adamkaus

2003-08-07 00:00

Kitų metų birželio 13 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyks rinkimai į Europos Parlamentą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Kitų metų birželio 13 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyks rinkimai į Europos Parlamentą

Atostogų metu Lietuvos politikai ne tik rengiasi artėjančiam politiniam sezonui, bet ir didiesiems kitų metų išbandymams - rinkimams į Europos Parlamentą bei Seimą. Jau pradėti dėlioti kandidatų sąrašai tiek į vieną, tiek į kitą instituciją.

Kitų metų rugsėjo pradžioje vyksiančiuose rinkimuose į Seimą partijų kandidatų sąrašams vadovaus jų lyderiai, o pirmą kartą Lietuvoje rengiamame balsavime dėl europarlamento šalies rinkėjai turės savo balsą atiduoti už žinomiausius partijų “eurointegrantus”, tai yra tuos politikus, kurie labiausiai žino Europos Sąjungos reikalus. Kartu vyksta diskusijos apie rinkimų į Europos Parlamentą sąlygas.

Pradedama galvoti apie kandidatus

Nors oficialiai dar nekalbama, kas taps pirmaisiais kandidatų į europarlamentą sąrašuose, privačiuose pokalbiuose partijų atstovai neslepia, kad rinkimuose dalyvaus nedaug politinių organizacijų lyderių. Pirmosios vietos bus atiduotos tiems partijų aktyvistams, kurie labiausiai pasižymėjo eurointegraciniuose reikaluose.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos kandidatų sąraše pirmuoju turėtų būti įrašytas Seimo vicepirmininkas, parlamentinio Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis. Valdančiosios daugumos partnerių socialliberalų kandidatų vedliu į Europos Parlamentą turėtų tapti Seimo narys Vytautas Kvietkauskas.

Beveik neabejojama, kad buvęs ilgametis konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis irgi sieks vietos Europos Parlamente, todėl turėtų tapti pirmuoju šios partijos kandidatų sąraše. Liberalų demokratų atstovų rinkimuose į europarlamentą sąrašui vadovaus Seimo narys Eugenijus Maldeikis.

Visi šie politikai daugiau ar mažiau domisi ES reikalais, dalyvauja eurointegracinių problemų sprendime.

Neoficialiuose pokalbiuose Liberalų ir centro sąjungos atstovai lig šiol tvirtino norintys, kad kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus būtų jų “kandidatas numeris vienas” rinkimuose į Europos Parlamentą.

Pats V.Adamkus, komentuodamas šiuos gandus, tvirtino neplanuojąs dalyvauti nei Europos Parlamento, nei Seimo rinkimuose ir pasistengsiąs išlikti moraliniu autoritetu, dalyvaujančiu Lietuvos vidaus politikoje, todėl, kas galėtų tapti liberalcentristų vedliu į Europarlamentą, kol kas neaišku.

“Spręsime vėliau. Tai dar nėra nūdienos aktualija. Bet akivaizdu, kad į Europos Parlamentą kandidatuos tie, kurie labiausiai tiktų ten dirbti”, - “Kauno dienai” yra sakęs liberalcentristas Jonas Čekuolis, beje, pats neslepiantis ambicijų siekti europarlamentaro mandato.

Lyderiai eis į Seimą

Nedažna partija pirmuoju numeriu kandidatų į Europos Parlamentą sąrašuose įrašys savo lyderio pavardę. Mat lyderiai dalyvaus netrukus po eurorinkimų vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Algirdas Brazauskas tikriausiai vadovaus socialdemokratų sąrašui, nors kol kas jis oficialiai tvirtina nežinąs, ar tai darys, Artūras Zuokas taps pirmuoju numeriu liberalcentristų sąraše, Valentinas Mazuronis - liberaldemokratų, Artūras Paulauskas - socialliberalų, Andrius Kubilius - konservatorių.

Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje pirmą kartą vyks kitų metų birželio 13 dieną, sekmadienį, praėjus vos pusantro mėnesio po šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Rinkimai į 2004-2008 metų kadencijos Seimą turėtų įvykti iki rugsėjo vidurio. Greičiausiai jie bus surengti rugsėjo 12 arba 19 dieną.

Taigi tarp balsavimo į Europos Parlamentą ir rinkimų į Seimą tebus trijų mėnesių pertrauka. Todėl manoma, kad birželį vyksiantis balsavimas taps rinkimų į Seimą generaline repeticija. O ir rinkimų kampanijos pratiškai sutaps - prasidės maždaug kovo-balandžio mėnesiais ir jau nepasibaigs iki pat rinkimų į Seimą rugsėjį.

Dėl sąlygų dar diskutuos

Balsavimo į Seimą taisyklės daugmaž aiškios. Tuo tarpu dėl rinkimų į Europos Parlamentą sąlygų dar bus diskutuojama šį rudenį Seime priimant atitinkamą įstatymą.

Lietuvai priklauso trylika mandatų Europarlamente. Pagal projektą, šie rinkimai vyks tik proporciniu būdu. Dalyvauti galės šalyje oficialiai įregistruotų partijų kandidatų sąrašai. Tačiau kelti savo kandidatūrą galės ir pavieniai kandidatai. Tačiau jiems bus keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir partiniams kandidatų sąrašams.

Rinkėjai galės reitinguoti kandidatų sąrašus, panašiai, kaip jie tai daro Seimo rinkimų proporcinėje dalyje bei savivaldybių tarybų rinkimuose. Rinkimai į Europos Parlamentą bus laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvaus ne mažiau kaip ketvirtadalis visų įregistruotų šalies rinkėjų, tai yra daugiau kaip 650 tūkstančių žmonių.

Kai kurie politikai baiminasi, kad rinkėjai nelabai eis balsuoti į tokius naujus, tolimos nuo jų kasdienių problemų institucijos rinkimus. Todėl yra pasiūlymų apskritai netaikyti jokio rinkėjų aktyvumo barjero arba bent jau jį sumažinti iki penktadalio.

Turimus “lietuviškus” mandatus į Europarlamentą pasiskirstys tų partijų kandidatų sąrašai, kurie gaus ne mažiau kaip 5 procentus dalyvavusių rinkėjų balsų. Tas pats bus taikoma ir pavieniams kandidatams - į mandatą galės pretenduoti tik ne mažiau kaip 5 procentus balsų visoje šalyje surinkęs kandidatas.

Europos Parlamento rinkimuose galės dalyvauti bet kuris Lietuvos teritorijoje esantis ES valstybės pilietis. Kaip ir lietuviai galės dalyvauti Europarlamento rinkimuose bet kurioje ES valstybėje, kurioje tuo metu bus. Rinkimai visoje Europoje vyks vienu metu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų