Apie tai, kas eisme kelia didžiausią galvos skausmą kelių policijai, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
– Kaip atrodo tie, kurie pirmą kartą atvažiuoja į Vilnių ir pradeda vairuoti?
– Jiems tikrai trūksta patirties. Rekomenduojame su miestu pirmiausia susipažinti viešuoju transportu ir pravažiuoti maršrutą nuo bendrabučio iki mokymosi vietos. Kauno policija organizavo legalių lenktynių iniciatyvą jaunimui, studentams, kad jie priprastų prie eismo intensyvumo, tokio kaip didžiuosiuose miestuose.
– Ar jie pridaro daug autoįvykių?
– Manau, kad taip. Tačiau dažniausiai tai yra techniniai eismo įvykiai, kai policija nekviečiama ir jaunas vairuotojas prisipažįsta padaręs klaidą. Jis supildo deklaraciją ir turi gyvenimo pamoką. Pažinti miestą yra labai sudėtinga, bet keičiasi vairuotojų kultūra. Seniau matydavome, kad mokomieji ir žaliu lapu automobiliai sunkiai įsiliedavo į srautą, nes jų niekas neįleisdavo. Šiandien galima matyti, kad kultūra keičiasi. Ir neatidų vairuotoją kiti vairuotojai supranta, bando praleisti į srautą ar padeda grįžti į reikiamą juostą. Mes visi kažkada buvome žali ir mums net Anykščiai buvo pavojingas miestas. Tačiau vienaip ar kitaip išmokome valdyti transporto priemonę.
– Ar tai jau yra riba, ar kultūra gali būti dar geresnė?
– Manau, kad tikrai galima kai ką padaryti. Viešojo transporto plėtra galėtų sumažinti srautą, o vairuotojai gali per langą pasakyti telefone naršantiems vairuotojams, kad gėda taip elgtis, kad jie kelia pavojų. Noras būti saugiems irgi yra kultūros dalis.
– Kaip jums atrodo, ar mes persėsime į viešąjį transportą?
– Tai priklauso nuo savivaldos, kaip viešasis transportas bus plečiamas ir kaip jis bus paverčiamas patrauklesniu. Yra daug pastangų, bet iki Europos didžiųjų sostinių dar toli, kai viešasis transportas padeda sutaupyti daug laiko bei lėšų. Yra kur plėstis, kad viešasis transportas būtų maksimaliai patrauklus.
– Ar švenčiate kelių policijos dieną?
– Be abejo. Turime renginius, turime tradiciją žygiuoti pėsčiomis tam tikrais maršrutais per tam tikras teritorijas. Šiemet žygis vyko Vilniaus apskrityje, Trakų rajone. Paminėjome 94 Lietuvos kelių policijos metus, pabendravome su kolegomis ir aktyviai praleidome laiką.
– Ar tą dieną nebūna reidų?
– Būna. Reidai būna kiekvieną dieną.
– Kokios priemonės veiktų, kad kelyje nebebūtų girtų vairuotojų?
– Vieno vaisto nėra. Tikiu, kad prabėgus kažkokiam laikotarpiui automobilių gamintojai visuose automobiliuose įrengs alkoblokus ir jei bus nors kiek alkoholio, automobilis paprasčiausiai niekur nevažiuos.
– Ar lengva identifikuoti vairuotojus, parūkiusius „žolės“ ar ko nors pauosčiusius?
– Turime įrankius, kurie padeda nustatyti narkotinės medžiagos pėdsakus. Įstatymas reikalauja, kad toks asmuo būtų vežamas į medicinos įstaigą ir būtų nustatomas apsvaigimo lygis.
– Ar nuo to priklauso baudos dydis?
– Ne. Vairuotojas arba apsvaigęs, arba neapsvaigęs ir tai pasako gydytojas.
– Ar jus, kaip patyrusį vairuotoją, erzina naujos judėjimo priemonės, tokios kaip paspirtukai, vienaračiai ir kiti?
– Ne, nepasakyčiau, kad tai mane erzina. Pats vairuoju elektrinį paspirtuką ir prieš 4–5 metus buvau kaip balta varna, nes vienintelis važinėjau su šalmu ir visi į mane žiūrėjo kreivai. Šiemet tame pačiame kurorte visi važiuoja su šalmais. Dabar šalmas yra privalomas ir atsirado baudos. Tačiau šiek tiek erzina asmenų, kurie vairuoja tas transporto priemones, elgesys.
– Ar miestai svarsto, kaip uždrausti tokias transporto priemones?
– Kiek žinau, Paryžius yra jas uždraudęs, bet jų nesumažėjo. Vengrijoje tokios transporto priemonės yra sunumeruotos valstybiniais numeriais, kad būtų lengva identifikuoti. Galime pasakyti, kad tai yra draudžiama, bet sudėtinga, kad jų nebebūtų. Ugdydami, prevenciškai kalbėdami su jaunimu ir vykdydami švietėjiškas akcijas mes artėsime prie to, kad mikrojudumo priemonės nekels pavojaus.
– Kodėl jiems reikia lėkti? Ar taip sunku nulipti ir pereiti per pėsčiųjų perėją?
– Mes nematome tų, kurie elgiasi tinkamai. Mes pastebime tik tuos, kurie elgiasi chuliganiškai. Jie nėra dauguma, jų yra sąlyginai nedaug, bet jie atkreipia mūsų dėmesį. Mes turime staigiai stabdyti ir reaguoti. Kiekvieną vasarą darau eksperimentą ir iš savo gyvenamosios vietos į Vilniaus centrą važiuoju mikrojudumo priemone. Lengvabūdiškai tikiuosi, kad važiavimo sąlygos bus geresnės, bet šiemet dėl kelio darbų jos dar labiau sudėtingėja. Dviračiui nelygumas yra lengvai sugeriamas, o mikrojudumo priemonė gali nuvirsti dėl mažiausio skirtumo tarp dangos. Norėtųsi, kad infrastruktūra keistųsi, kad nesikirstų dviračių ir automobilių takai.
– Tam tikra prasme dalyvaujate įstatymų leidyboje siūlydami sprendimus. Į ką politikai atkreipia dėmesį? Dėl ko labiausiai diskutuojate?
– Puikus rezultatas, kad visiems privaloma dėvėti šalmus, važiuojant mikrojudumo priemone. Įtikinti sprendimų priėmėjus buvo dvejų metų darbas. Šiandieninis pasiūlymas yra nustatyti faktinį mikrojudumo priemonės greitį, kad ji galėtų būti priskiriama šiai kategorijai. Daug nerimo kelia galingos mikrojudumo priemonės, kurių greitis yra didelis. Vilniaus savivaldybė vasaros pabaigoje įsigijo įrenginį, kuris leidžia pamatuoti transporto priemonės greitį, nes ją galima perdirbti. Jei gamintojas nustatė maksimalų 20 km/val. greitį, galima padaryti, kad transporto priemonė važiuotų 40 km/val. greičiu ir daugiau.
Jei gamintojas nustatė maksimalų 20 km/val. greitį, galima padaryti, kad transporto priemonė važiuotų 40 km/val. greičiu ir daugiau.
– Kokius pažeidimus daro mikrojudumo priemonės?
– Šiemet daugiau nei 6 tūkst. kartų taikėme administracinę atsakomybę mikrojudumo priemonių vairuotojams. 800 iš jų buvo neblaivūs.
– Kokia yra bauda girtam vairuotojui?
– Teisė vairuoti neatimama, nes ji nėra privaloma. Skiriama nedidelė piniginė bauda. Tačiau absoliuti dauguma yra asmenys, kurie nedėvėjo šalmo. Šalmas reikalingas ne policininkui, o vairuotojui, kad išgriuvus būtų išvengta sužalojimų. Piniginės baudos nėra didelės, bet tėvams nesmagu gauti skambutį, kad vaikas yra policijoje ir kad reikia atvažiuoti jį pasiimti.
– Ar pasaulis eina tylesnio gyvenimo keliu?
– Pirmieji elektromobiliai buvo tylūs kaip vanduo, bet vėliau atsirado reikalavimas, kad jie skleistų garsą.
– Ar žoliapjovės yra ne jūsų dispozicijoje?
– Aš kaip gyventojas naudoju žoliapjovę ir girdžiu tą triukšmą. Jis yra. Manau, kad kai amerikiečiai organizuos išvykas į Mėnulį, pasiūlys už tam tikrą mokestį pabūti tyloje. Triukšmo lygis yra labai svarbus. Įstatymas yra numatęs legalų triukšmo lygį. Tai, kas nelegalu, kas rėžia mūsų ausį ir trukdo viešajai tvarkai, turi būti pažabota. Policija reaguoja, o savivaldybės turi įsigijusios triukšmo matavimo įrenginius. Yra pasiūlymas, kad atsirastų stacionarūs triukšmo matavimo renginiai. Tačiau nebūtinai reikia iškart kviesti policiją. Kaimynai patys gali pasakyti, kad taip elgtis negražu ir negarbinga.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže.
Naujausi komentarai