Prezidentūra siunčia signalus, kad netrukus gali būti formuojama nauja valdančioji koalicija. Tai skatina opoziciją rengti išbandymus valdantiesiems.
Tikisi liberalcentristų paramos
Sustiprėjusi opozicija jau šią savaitę gali apsispręsti, ar bus inicijuotos interpeliacijos bent dviem ministrams. Tai yra Liberalų sąjūdžio deleguoti Ministrų kabineto nariai – susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pirmasis raginamas prisiimti atsakomybę dėl suimto Lietuvos pašto vadovo, antrasis – dėl esą nekokybiškos aukštojo mokslo reformos.
Tačiau tikrasis interpeliacijų motyvas gali būti dar kartą patikrinti valdančiųjų vienybę ir išsiaiškinti, kurie dabartiniai valdančiosios keturių centro dešinės partijų koalicijos nariai galėtų paremti naujos daugumos formavimą. Nusitaikius į Liberalų sąjūdžio ministrus tikimasi sulaukti pastaruoju metu ant jų dantį griežiančių liberalcentristų palaikymo.
Kviečiasi pasiaiškinti
Raginimų E.Masiuliui atsistatydinti pasigirdo suėmus Lietuvos pašto vadovą Andrių Urboną. Neoficialiomis žiniomis, dėl interpeliacijos E.Masiuliui jau pradėti rinkti parašai. Tarp pasirašiusių esą yra ir kai kurie valdančiųjų liberalcentristų atstovai. Tačiau nei interpeliacijos, nei pasirašiusiųjų nuspręsta neviešinti, kol nebus išgirsti paties ministro paaiškinimai.
"Mes kviečiamės jį į savo Tvarkos ir teisingumo frakciją. Esame suformulavę jam klausimus ir atsižvelgdami į atsakymus apsispręsime, kokio lygio, mūsų manymu, politinę atsakomybę turėtų prisiimti ministras – ar tai turėtų būti atsistatydinimas, ar atstatydinimas nepasitikėjimo tvarka", – sakė Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad ministras dėl pavaldinio paklydimų nekaltas ir neturi atsistatydinti. Pats E.Masiulis tikina, kad faktų apie galbūt neskaidrią pašto vadovo veiklą neturėjo. Be to, A.Urbonas vasario pradžioje gavo leidimą dirbti su slapta informacija. Tokie leidimai išduodami tik specialiosioms tarnyboms nuodugniai patikrinus asmenį.
Bandys antrąkart
Seimo opozicija nepasitikėjimą nori reikšti ne tik E.Masiuliui, bet ir G.Steponavičiui. Praėjusią savaitę Seimui siūlyta dar sykį kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Švietimo ir mokslo įstatymo teisėtumo. Tačiau valdančiųjų balsais toks pasiūlymas atmestas.
"Niekas neatmeta galimybės, kad gali būti pradėta ruošti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrui. Artimiausiu metu turėtų susitikti opozicinės frakcijos aptarti šio klausimo ir jeigu bus bendras sutarimas, mes tikriausiai pradėsime šį darbą", – sakė opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius.
G.Steponavičiui interpeliaciją jau bandyta reikšti pernai, tačiau nesėkmingai.
Signalai iš prezidentūros?
Opozicija savo suaktyvėjimą politinėje erdvėje, be kita ko, aiškina tuo, kad esą iš prezidentūros gaunami signalai apie galimą naujos valdančiosios koalicijos suformavimą arba bent jau dabartinės pertvarkymą.
A.Butkevičius TV3 laidai "Savaitės komentarai" sakė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė esą yra atkreipusi dėmesį į būtinybę dabartinei Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai keisti savo darbo stilių, nes priešingu atveju bus reikalingos politinės permainos. "Iš prezidentūros gauta tokia informacija, kad jeigu iki vasaros dabartinė koalicija nesusitvarkys, nepakeis savo požiūrio ir darbo stiliaus, bus inicijuoti pokalbiai arba dėl plačiosios koalicijos sudarymo, arba dėl visiškai naujos koalicijos", – teigė jis.
Tiesa, praėjusią savaitę Prezidentė patikino premjerą A.Kubilių jokiose politinėse intrigose nedalyvaujanti ir koalicijų formavimą paliekanti partijoms.
"Vaivorykštė" – fantastika
Neatmetama, kad ilgainiui gali atsirasti sąlygos suformuoti vadinamajai vaivorykštės koalicijai, kurioje dalyvautų dabartiniai valdantieji konservatoriai ir opoziciniai socialdemokratai. Tačiau tam esą trukdo nesutarimai pačioje Socialdemokratų partijoje, ypač tarp jos lyderių A.Butkevičiaus ir Juozo Oleko.
"A.Butkevičius yra lankstesnis žmogus, ne toks piktas, taigi sukalbamesnis. Bet kuris iš jų yra protingesnis, ateitis parodys", – sakė Seimo pirmininkė, viena iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių Irena Degutienė.
Parlamento vadovė neatmetė, kad gali susidaryti tokia situacija, kai TS-LKD bus priversta bendradarbiauti su socialdemokratais, nors politikė tvirtino sunkiai įsivaizduojanti tokią galimybę.
Valdantieji liberalcentristai kartoja esantys pasirengę reikalui esant tarpininkauti TS-LKD ir socialdemokratų galimoms deryboms dėl bendradarbiavimo. "Ne kartą esu sakęs, kad galime pabūti vertėjais tarp socialdemokratų ir konservatorių. Ir tikriausiai tokiais netgi tapsime", – kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos vienas vadovų Algis Čaplikas.
Liberalcentristai yra dirbę ir ankstesnėje Vyriausybėje, dominuojamoje socialdemokratų.
Nieko nebus iki rudens
Kita vertus, dalis valdančiųjų įsitikinę, kad dabartinė keturių centro dešinės partijų koalicija yra pakankamai gyvybinga ir galės apsieiti be pagalbos iš šalies bent iki šių metų rudens, kai reikės kaupti balsus Seime kitų metų biudžetui patvirtinti.
"Visi svarbiausi sprendimai jau priimti ir gyvybiškai svarbių balsavimų per artimiausius kelis mėnesius nenumatoma. Todėl manau, kad pavasarį opozicijai tikrai nieko nepavyks padaryti. O rudenį galime matyti patį tą didžiausią puolimą. Tuomet galbūt ir reikės galvoti apie kokius nors persitvarkymus", – sakė valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas.
Panašios pozicijos laikosi ir TS-LKD pirmininkas, premjeras A.Kubilius. Jis irgi pastebi, kad dabartinė valdančioji koalicija sugeba priimti jai būtinus sprendimus, be to, neatsisako bendrauti su opozicija, ieškodama paramos savo pozicijoms.
Valdančioji koalicija dabar formaliai turi tik 70 balsų Seime iš 141, tačiau ją remia dar keturi frakcijoms nepriklausantys Mišrios grupės parlamentarai. Opozicija skaičiuoja garantuotai turinti 66–68 balsus parlamente ir tikisi artimiausiu metu jų skaičių išauginti iki 75–80.
Naujausi komentarai