Konfliktas

Pabėgėliai sutiko apsigyventi pasiūlytose patalpose

Du čečėnų pabėgėliai per keletą dienų persigalvojo ir sutiko apsigyventi tame pačiame bute, kuris jiems buvo pasiūlytas anksčiau. Prieš tai jie teigė, kad Klaipėdos socialinės paramos centro pasiūlytas būstas yra netinkamas. Atsisakę buto, vyrai negalėjo grįžti atgal į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą ir nakvojo pas tėvynainius, kurie jau pusę metų gyvena Klaipėdoje.

Jaučiasi suklaidinti

Alvis ir Ilja į Ruklą atvyko iš Grozno.Vyrai sakė, kad teko palikti gimtąjį miestą, nes ten nesaugu.

Alvis pasakojo, jog Rukloje jis laikėsi nustatytos tvarkos, tačiau nesuprantąs, kodėl vadovybė jam nesuteikė išsamios informacijos apie būsimas gyvenimo sąlygas Klaipėdoje. Jis sakė, kad vakar vis dėlto nusprendė apsigyventi pasiūlytame bute, nes nemato kitos išeities. “Nereikalauju, kad man skirtų karališkus apartamentus, tačiau tai, ką pasiūlė Klaipėdoje, nėra tai, ką mums žadėjo Rukloje. Neturime galimybių kam nors rašyti, skambinti ir reikalauti”, - sakė vyras.

Pasigedo virtuvės

Vyrų teigimu, jiems buvo pasiūlyta apsigyventi ne vieno kambario bute, o viename kambaryje. “Ten nėra atskiros virtuvės”, - teigė Alvis. Pasak Socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės, būstas yra privatizuotas būtent kaip vieno kambario butas, jame yra ir elektrinė viryklė.

Pagal nustatytą tvarką humanitarinį prieglobstį gavusiam užsieniečiui atsisakius būsto, kitas nesuteikiamas. Alvis sakė, kad šios įstatyme numatytos sąlygos jam yra keistos.

Socialinės paramos centro administracija, norėdama surasti būstą nuomai, turi pateikti viešą skelbimą. Direktorė teigė, kad klaipėdiečiai pabėgėliams butus nuomoja nenoriai, pasiūlymų nedaug. Dar reikia atsižvelgti ir į tikslines, integracijos programai skirtas lėšas. Nuomos ir patarnavimų kaina negali jų viršyti.

Skiriama pašalpa

Pabėgėliams yra skiriama vienkartinė įsikūrimo pašalpa. Vienam žmogui - 1250 litų. Jei tai šeima, - ne daugiau kaip 30 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) sumos. Butui išnuomuoti per mėnesį yra skiriama 270 litų vienam žmogui, o šeimai - 400 litų. Taip pat skiriami pinigai komunaliniams patarnavimams apmokėti, lėšos sveikatos priežiūros paslaugoms,198 valandų lietuvių kalbos kursams, ikimokyklinio ugdymo įstaigai ir vaikų švietimo paslaugoms.

Nusprendė taryba

Klaipėdoje per pastaruosius mėnesius apsigyveno 15 humanitarinio prieglobsčio statusą turinčių užsieniečių. Pagal tarptautinius dokumentus laikoma, jog šie žmonės dar neturi pabėgėlio statuso.

Klaipėdos miesto taryba praėjusių metų lapkritį pavedė merui R.Taraškevičiui pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos.

Su kiekvienu konkrečiu asmeniu integracijos sutartį pasirašo Socialinės paramos centras.

Po vienerių metų humanitarinis prieglobstis gali būti pratęstas, tačiau savo pajamomis pabėgėliai turės rūpintis patys.

Po penkerių metų, jei prieglobstį gavusio užsieniečio integracija į visuomenę sėkminga, jam gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas ir teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

Humanitarinį prieglobstį gavę užsieniečiai jau gyvena Telšiuose, Kaune, Vilniuje, Jonavoje.