Pastarosios balandžio naktys Lietuvą padalijo į dvi – viena lieka be obuolių, kita – užaugins, jei galinčios pasikartoti šalnos nebus arktinės, kaip buvo Alytaus, Vilkaviškio ir Kaišiadorių rajonuose.

„Nuvirino“ visus žiedus, nes žydėjo beveik 80–90 proc., kiti dar buvo neišsiskleidę“, – komentavo Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė.

Kaip įrodymai, asociacijos vadovei ėmė plaukti sodininkų filmuoti vaizdai – pirmiausia, kaip jie nuo pražūtingų šalnų bandė gelbėtis, t. y. naktimis važinėjo po sodus ir purškė vandenį, nors žinojo, kad vaistų nuo tokio šalčio nėra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo –7 °C Alytaus rajone, –4,5 °C buvo Vilkavišky, o Kaišiadorių rajone apie –4 °C. Tikslūs duomenys meteorologinių stočių. Padariniai tikrai baisūs, nes buvo arktiniai šalčiai“, – sakė V. Kuliešienė.

Rytą sodininkų filmuotas vaizdas dar tragiškesnis – apledėję žiedai, tiesiog byrantys į delnus, po naktinių darbų užšalę ir traktoriai.

Asociacijos duomenimis, nušalo 60 proc. Lietuvos verslinių sodų. Sodų nuostoliai bus aiškūs apie gegužės vidurį. „Vis tiek reikia laukti, ar užsimegs [žiedai], ar ne“, – sakė asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė.

Kadangi daugiau kaip pusė verslinių sodų šiemet lieka be derliaus, atrodo, obuoliais turėtų gelbėti likę 40 proc. Tačiau šis scenarijus – optimistiškas, nes šalnos gali kartotis.

„Nuvirino“ visus žiedus, nes žydėjo beveik 80–90 proc.

„Dabar prognozuojame, kad tuose rajonuose, kur buvo, buvo didesnė šalna negu 2019 m.“, – prisiminė jau buvus panašią situaciją V. Kuliešienė.

Sodų draudikai nedraudžia, todėl visas rizikas prisiima patys sodininkai. Nors prieš šešerius metus nuo šalnų nukentėjusių sodininkų iš dalies pagailėjo Vyriausybė. „Valstybė tada kompensavo. Aišku, mes gavome po dvejų metų, gyvename kreditais“, – sakė asociacijos vadovė.

Lenkijoje, pasak V. Kuliešienės, žydinčius sodus taip pat nusiaubė šalnos.