Pavojingi žaidimai
Padegėjai rizikuoja gyvybėmis
Tradicija pavasarį deginti pernykštę žolę pavojinga žmonių gyvybei. Kasmet liepsnos sunaikina daug turto, o kartais pareikalauja ir žmonių gyvybių. Už žolės deginimą skiriamos baudos.
Išliko per plauką
Laimos Zikienės šeima, gyvenanti Gropiškių kaime, kartą jau išgyveno gaisro siaubą, o šiemet balandį tik per plauką išvengė nelaimės antrą kartą.
Prieš porą metų vieną rugsėjo naktį užsidegė mūrinio dar prieškariu statyto namo antrasis aukštas. Gaisras kilo girtaujančios šeimos bute, kur buvo daug popierių, skudurų. Keturios šiame name gyvenusios šeimos išbėgo į naktį, žmonės džiaugėsi išlikę gyvi. Tada aukų išvengti nepavyko. Liepsnose žuvo keturiasdešimtmetė Regina Molienė. Tarp nuodėgulių ir dabar tragedijos vietą žymi gėlių krepšelis.
Po pirmojo gaisro čia gyvena tik Zikų šeima. Šie žmonės savąją namo dalį neseniai atsistatė. Antroji namo pusė tebežiūri į pasaulį išdegusiomis langų kiaurymėmis, vietoje stogo vaiduokliškai riogso nuodėguliai. Čia gyvenę žmonės neturi pinigų remontui, jie glaudžiasi pas gimines.
Padegė žvejai
Gaisro nakties siaubas dar nebuvo išblėsęs iš žmonių atminties, kai šiemet balandžio antrąją ugnis vėl pavojingai priartėjo prie namo. Diena buvo saulėta ir labai vėjuota. Šįkart ugnis namą pasiekė per pievą nuo Minijos krantų. Spėjama, kad žolę padegė stintaujantys žvejai. Pernykštė žolė pagavo liepsną. Kai Zikų vaikai ją pastebėjo, iki namo kampo buvo likę vos keli metrai. Kol atvažiavo ugniagesiai, žmonės liepsną gesino patys. Šįkart nelaimės išvengti pavyko.
„Mano vaikai buvo labai išsigandę pirmojo gaisro, - „Klaipėdai“ sakė Laima Zikienė. - Juk tada vos išsigelbėjome iš ugnies. Ir šįkart pamačiusios ugnį mano mergaitės pradėjo drebėti. Siaubingos nakties išgąstis atsigavo.“
Tą pačią balandžio antrąją Priekulės ugniagesiai gesino ir kitą gaisrą. Didžiulis pernykštės žolės plotas netoli Dumpių buvo apimtas liepsnos. Gaisrą prie Zikų sodybos gesinti važiavo gargždiškiai. Abu gaisrai kilo per neatsargumą ar paiką žaidimą su ugnimi.
Pirmadienį padegta žolė kėlė pavojų medžio apdirbimo įmonėlei netoli Klaipėdos. Balandžio pirmąją Margių kaime neatsargiai degindami šiukšles žmonės sukėlė gaisrą sodyboje, sudegė rūsio stogas. Šiemet vienas žmogus jau žuvo gesindamas degančią žolę, jis pateko į dūmus ir nuo jų užduso.
Gaisrai vėluoja
Šiemet pavasaris vėluoja, tad ir tradicinių žolės gaisrų kol kas mažiau nei pernai šiuo metu. Manoma, kad savaite vėluojantys gaisrai gali ilgiau užtrukti ir vėliau baigtis. Ugniagesių pateikta statistika šiurpina. Šiemet Klaipėdos rajone jau 55 kartus gesinti žolės gaisrai, nudegė apie 70 hektarų plotas. Klaipėdos rajono priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Saulius Surblys yra suskaičiavęs, kad žolės degintojai sukelia apie 60 proc. visų rajone įvykstančių gaisrų. Taip gaišinamas ugniagesių laikas, eikvojamas kuras, žmonės atitraukiami nuo kitų kartais net pavojingesnių gaisrų. Dažnai degančias pievas ar pamiškes ugniagesiams automobiliais pasiekti labai sunku, iki neprivažiuojamų vietų tenka klampoti.
Padegėjai nesiginčija
Žolės deginimo vajus populiarus ne tik kaimo vietovėse, bet ir mieste. Klaipėdoje šiemet jau 24 kartus gesinta žolė. Atvirose miesto teritorijose 64 kartus buvo padegtos šiukšlės. Keletą kartų degė Melnragės kopų augmenija. Čia liepsna siautėjo savaitgaliais. Dažniausiai ugnį spėdavo užgesinti atsitiktiniai praeiviai.
Deginti žolę draudžiama. Gyvenvietėse nevalia deginti net sugrėbtas ir prižiūrimas šiukšles. Įstatymas reikalauja jas išvežti už miesto ir sudeginti saugiai. Pasak S.Surblio, dabar retai bepasitaiko atvejų, kai žemės savininkai ginčijasi su priešgaisrinės priežiūros inspektoriais sakydami, jog savoje žemėje gali daryti, ką tik nori. Ūkininkai tvirtina, kad degindami pernykštę žolę jie bando išnaikinti piktžoles. Kelerius metus iš eilės ugniagesiai aiškino žmonėms, dalino lankstinukus, skelbė spaudoje apie atsakomybę už žolės deginimą. Visais atvejais, kai dega žolė ar ražienos, inspektoriai stengiasi nustatyti kaltininkus ir juos nubausti. Kai įmanoma sužinoti, kas sklypo savininkas, kaltininką nustatyti nesunku. Neretai suaugusieji patys stebi ugnies siautėjimą ir aiškina nekėlę niekam pavojaus, o plintančią liepsną galėję užgesinti patys. Blogiau, kai su ugnimi žaidžia vaikai. Jie ne tik niokoja gamtą, bet ir rizikuoja savo gyvybėmis.
Už žolės deginimą baudžiama baudomis nuo 25 iki 250 litų. Kai žala gamtai padaryta ypač didelė, bauda gali siekti 500 litų. Dažniausiai baudžiama atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį.
Naujausi komentarai