Į skaitytojų klausimus atsako Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnybos specialistai.
– Kokių įrodymų reikia, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia?
– Pirmiausia, svarbu patikslinti vieną esminį dalyką: Bažnyčios tribunolas nepanaikina santuokos, ir bažnytinė santuoka nėra tiesiog anuliuojama dėl to, kad sutuoktiniai išsiskyrė.
Katalikų Bažnyčia santuoką laiko neišardomu ryšiu. Todėl ir civilinės skyrybos savaime nereiškia, kad bažnytinė santuoka tapo negaliojanti. Tribunolo užduotis – ne nutraukti santuoką, o ištirti, ar konkreti santuoka nuo pat jos sudarymo momento buvo galiojanti pagal Bažnyčios teisę. Tik nustačius, kad santuokos sudarymo metu buvo aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo būti galiojanti, tribunolas gali priimti sprendimą dėl jos negaliojimo.
Vien to, kad santuoka iširo, buvo didelių konfliktų ar sutuoktiniai nebesutaria, nepakanka. Labai svarbu nustatyti, kas vyko tuo metu, kai buvo duodamas santuokinis sutikimas, ir ar tuo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių vienas ar abu asmenys negalėjo sudaryti galiojančios santuokos.
Kanonų teisėje numatytos įvairios galimos santuokos negaliojimo priežastys. Pvz., tai gali būti rimtas gebėjimo suprasti esmines santuokos teises ir pareigas trūkumas, negalėjimas dėl psichikos sveikatos prisiimti esminių santuokinių įsipareigojimų, tam tikra apgaulė, susijusi su santuokai iš esmės svarbia kito asmens savybe, arba sąmoningas esminio santuokos elemento ar savybės atmetimas.
Todėl tribunolui svarbu ne tai, kaip santuoka baigėsi, bet kokia buvo žmogaus vidinė ir išorinė situacija sudarant santuoką.
Todėl Kauno arkivyskupijos tribunole kiekvienas kreipimasis pirmiausia labai atsakingai įvertinamas. Jeigu iš pateiktos istorijos jau pirminiame etape matyti, kad nesutarimai ir santuokos krizė kilo tik vėliau, sudarius santuoką, ieškinys gali būti atmetamas. Tokiu atveju žmogui pateikiama išsami nutartis, paaiškinanti tokio sprendimo priežastis.
Tačiau tribunolo paskirtis nėra vien priimti procesinį sprendimą. Su žmogumi kalbamasi, jam patariama, siekiama padėti susivokti jo situacijoje ir spręsti su santuoka bei dvasiniu gyvenimu susijusius klausimus su gailestingumu ir tiesoje.
– Kalbama, kad bažnytinę santuoką lengva panaikinti. Ar tai tiesa?
– Ne. Pats kreipimasis į tribunolą nereiškia, kad santuoka bus pripažinta negaliojančia. Kanonų teisėje egzistuoja santuokos galiojimo prezumpcija, todėl sprendimas priimamas tik ištyrus aplinkybes ir įvertinus surinktus įrodymus. Santuokos negaliojimo bylose apklausiami abu sutuoktiniai, liudytojai, vertinami dokumentai, o tam tikrais atvejais gali būti pasitelkiami ir kitų sričių specialistai.
Pagal Kanonų teisę santuokos negaliojimo bylos paprastai nagrinėjamos trijų teisėjų kolegijoje; kolegijai turi pirmininkauti dvasininkas, o kiti teisėjai gali būti ir pasauliečiai.
– Kas yra Bažnyčios tribunolas?
– Bažnyčios tribunolas – tai Bažnyčios teismas, nagrinėjantis bylas pagal Kanonų teisę. Kauno arkivyskupijos tribunolas yra pirmosios instancijos teismas Kauno arkivyskupijos byloms, taip pat antrosios instancijos tribunolas Vilniaus arkivyskupijos bei Vilkaviškio, Telšių ir Šiaulių vyskupijų tribunolų byloms. Tribunolas nagrinėja ne tik santuokų negaliojimo, bet ir kitas Kanonų teisės nustatytas bylas.
Tribunolą sudaro skirtingas funkcijas atliekantys specialistai: oficiolas (vadovas), teisėjai, santuokos ryšio ir teisingumo gynėjai bei notarai. Tribunolą vyskupas sudaro pagal Kanonų teisės kodeksą.
– Kiek tokių bylų išnagrinėjama?
– Kauno arkivyskupijos tribunolo duomenimis, 2025 m. buvo gauti 55 ieškiniai, išnagrinėta 50 bylų, viena byla buvo nutraukta.
2026 m. iki spalio mėnesio tribunolas jau buvo gavęs 51 ieškinį. Per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius buvo išspręsta 40 bylų, kuriose santuokos pripažintos negaliojančiomis. Kitose bylose procesai tęsiasi.
Su santuokos krizėmis ar išsiskyrimu susijusios bylos sudaro palyginti nedidelę dalį visų tribunolo nagrinėjamų bylų.
Bendras skyrybų skaičius išties liūdina. Tačiau pastebime ir kitą tendenciją. Žmonės dažniau kreipiasi į tribunolą todėl, kad jiems rūpi jų dvasinis gyvenimas, jie nori visaverčiai dalyvauti Bažnyčios gyvenime ir priimti sakramentus. Anksčiau civiliai išsiskyrę žmonės į tribunolą kreipdavosi rečiau.
Bažnyčios tribunolas – tai Bažnyčios teismas, nagrinėjantis bylas pagal Kanonų teisę.
Todėl svarbu į tribunolą žiūrėti ne kaip į vietą, kur panaikinamos nepavykusios santuokos, bet kaip į Bažnyčios instituciją, kuri, vadovaudamasi Kanonų teise, atsakingai ir objektyviai tiria konkretaus žmogaus situaciją, kartu siekdama jam padėti suprasti savo gyvenimo ir tikėjimo situaciją.
Santuoka Bažnyčiai nėra sutartis, kurią galima nutraukti, kai santykiai tampa sunkūs. Todėl ir tribunolo darbas nėra suteikti lengvą kelią iš santuokos. Tad dar kartą norime pabrėžti, kad Bažnyčios tribunolas santuokos nenutraukia. Jo užduotis – tiesoje išsiaiškinti, ar konkreti santuoka iš tiesų buvo galiojanti nuo pat jos sudarymo momento.
– Skaitytojas klausia: „Esame pora, gyvenanti antroje santuokoje. Pirmosios mūsų santuokos buvo bažnytinės, jos nepanaikintos. Esame praktikuojantys katalikai, tačiau jau labai seniai iš vieno kunigo sužinojome, kad priimti komunijos mes negalime, nes gyvename nuodėmėje. Kartu esame jau beveik 40 metų. Ar tikrai nėra jokių galimybių priimti komunijos per šv. Mišias? Kitaip, sakoma, neverta eiti į Mišias, jeigu negali priimti komunijos.“
– Tai, kad žmogus dėl savo gyvenimo situacijos negali priimti sakramentinės komunijos, nereiškia, kad jis negali ar neturėtų dalyvauti šv. Mišiose ir rūpintis savo dvasiniu gyvenimu. Priešingai – Bažnyčia kviečia ir toliau melstis, klausytis Dievo žodžio, dalyvauti šv. Mišiose, augti tikėjimu ir ieškoti kelio, kaip savo gyvenimą vis labiau kreipti, sieti su Evangelijos mokymu.
Tokioje situacijoje žmogus gali priimti dvasinę komuniją – atsiprašius Dievo, apgailėjus savo kaltes, maldoje išreikšti troškimą susivienyti su Kristumi, nors sakramentinės komunijos tuo metu priimti negali. Dvasinė komunija yra tikras būdas atsiverti Kristui ir Jo malonei.
Taip pat nereikėtų manyti, kad po vieno kunigo atsakymo žmogaus situacija nebegali būti iš naujo aptarta. Tokioje situacijoje esančius žmones ragintume kreiptis į kunigą, kuriuo pasitiki, išsamiai papasakoti savo gyvenimo aplinkybes ir kartu ieškoti galimo kelio. Jei yra pagrindas manyti, kad ankstesnė bažnytinė santuoka galėjo būti negaliojanti nuo pat jos sudarymo, galima kreiptis ir į Bažnyčios tribunolą.
Svarbiausia – neatsitraukti nuo tikėjimo. Negalėjimas šiuo metu priimti sakramentinės komunijos nėra priežastis neiti į šv. Mišias. Dievas kviečia žmogų į santykį su juo kiekvienoje gyvenimo situacijoje, o Bažnyčia yra pasirengusi lydėti žmogų šiame kelyje.
Naujausi komentarai