– Ar iš jūsų patirties darbdaviai dar linkę siųsti darbuotojus atlikti pavojingus stogo valymo darbus?
– Gal tiesiogiai neįvardinčiau, kad linkę, tačiau kiekvienas už pastato priežiūrą atsakingas asmuo stengiasi ją atlikti tinkamai ir, pastebėjęs kabančius varveklius, kurie krisdami gali sužaloti, tarkime, trečiuosius asmenis, arba susikaupusį sniegą, galintį pakenkti stogo konstrukcijoms, imasi priemonių. Sakyčiau, ne tiek linkstama, kiek neįvertinami ar nesuvokiami visi pavojai, kuriuos kelia šie darbai. Todėl kartais darbuotojai gana lengvabūdiškai siunčiami atlikti šių darbų.
– Kokių atvejų yra pasitaikę?
– Iš tikrųjų tokių atvejų pasitaiko kasmet. Jų galbūt nėra labai daug, tačiau vis tiek būna. Kartais pasekmės būna gana skaudžios. Praėjusį penktadienį, atliekant stogo valymo darbus, darbuotojas, kuris nebuvo tinkamai prisitvirtinęs saugos diržais prie ankeravimo taškų, nuslydo, nukrito nuo stogo ir patyrė labai sunkius sveikatos sužalojimus. Šiuo metu jis yra ligoninėje, jo būklė vertinama kaip sunki.
– Ar didžiausias pavojus yra nukristi nuo stogo, ar gali kilti ir daugiau pavojų, atliekant tokius darbus?
– Kritimo pavojus yra vienas pagrindinių. Šiandien galime išeiti į gatvę ir pajusti, kad slidu, tačiau būtent griuvimai sudaro apie 30–40 proc. visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Įsivaizduokite, jei prie paslydimo ir griuvimo dar prisideda kritimas iš aukščio – pasekmės tampa dar sunkesnės. Taip pat, nesiimant tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, pavojingi ir varveklių šalinimo darbai. Ankstesniais metais buvo daug didelių varveklių, ir krisdami jie gali sužaloti ne tik trečiuosius asmenis, bet ir patį darbuotoją ar jo kolegą.
– Pavasario pradžioje varveklių formuojasi daugiausia, dabar pats laikas.
– Taip. Tada jie lūžta, krenta, o valymo darbų metu prognozuoti, kur tiksliai nukris, sudėtinga. Jie turi didelę masę, todėl būtina atitverti valymo zoną. Kritimo nuotolis horizontalia kryptimi gali būti ir vienas, ir trys ar net keturi metrai – priklausomai nuo aukščio. Visi šie pavojai yra realūs ir turi būti įvertinti darbdavio prieš organizuojant darbus.
Visi šie pavojai yra realūs ir turi būti įvertinti darbdavio prieš organizuojant darbus.
– Taigi darbdavys yra atsakingas už priemones, pavyzdžiui, stogo ar varveklių valymą?
– Taip, jeigu darbuotojams pavedama atlikti tokius darbus, būtina įvertinti visus rizikos veiksnius. Svarbu suprasti, kad pavojus kyla ne tik pačiam darbuotojui, kuris gali nukristi ar susižaloti, bet ir tretiesiems asmenims. Valant sniegą nuo stogo, jis turi būti šalinamas laikantis nustatytų taisyklių – nuleidžiamas saugiai, o ne paprasčiausiai metamas žemyn, nes taip sukuriamas papildomas pavojus. Rizikos veiksnių yra daug: darbas aukštyje, būtinybė įrengti apsaugos nuo kritimo priemones, taip pat apsauga nuo krentančių sniego ar varveklių gabalų, kad būtų apsaugoti kiti darbuotojai ir tretieji asmenys.
– Jūs jau minėjote, kaip reikėtų taisyklingai atlikti šiuos darbus, bet gal galite dar kartą trumpai pasakyti, kaip tinkamai valyti sniegą nuo stogo?
– Yra daug aplinkybių, kurias reikia įvertinti, pavyzdžiui, stogo nuolydį. Jei nuolydis apie 45 laipsnius, sniegas dažniausiai nuslysta pats, tačiau, esant mažesniam nuolydžiui, jį reikia valyti. Net ir santykinai nedidelis nuolydis didina paslydimo pavojų. Tokiais atvejais būtinos specialios priemonės – kolektyvinės, pavyzdžiui, pastoliai ar bokšteliai, arba asmeninės apsaugos priemonės – saugos diržai su tvirtinimu prie ankeravimo taškų. Plokščias stogas gali atrodyti paprastesnis, tačiau ir čia yra pavojų: ventiliacijos angos, įlajos, stogo langai, kurie gali neatlaikyti žmogaus svorio. Užlipus ar atsisėdus ant tokio lango, jis gali lūžti, nes nėra skirtas atlaikyti apkrovas. Sniego negalima tiesiog mesti žemyn. Jei tai daroma, zona turi būti vienareikšmiškai atitverta ir užtikrinta, kad į ją nepatektų nei tretieji asmenys, nei kiti darbuotojai. Galima naudoti specialias sniego nuleidimo priemones, panašias į tas, kurios taikomos statybų aikštelėse, šalinant statybines atliekas. Bet kuriuo atveju būtinos techninės priemonės – pastoliai, bokšteliai ar kitos saugios konstrukcijos. Jei jų nėra, privalomos asmeninės apsaugos priemonės.
– Jei kyla klausimų ar neaišku, kaip tinkamai atlikti darbus, ar geriausia kreiptis į profesionalus?
– Tikriausiai taip. Surinkti visą prevencijos priemonių spektrą vienam darbdaviui gali būti sudėtinga. Ne kiekvienas turi bokštelius ar tinkamas apsaugos priemones. Net ir turint saugos diržus, būtina užtikrinti tinkamus ankeravimo sprendinius, kurie dažnai būna sudėtingi. Profesionalai tokius dalykus vertina kitaip – jų patirtis leidžia tinkamai įvertinti riziką ir parinkti saugiausius sprendimus.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai