Parašas ant akto atvedė į teismą

Rezonansą turėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos byla, kur Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas kaltinamas tarnybos pareigų neatlikimu, gali subliūkšti.

Vakar Klaipėdos apylinkės teisme prasidėjusiame posėdyje buvo apklausiami šios bylos liudytojai. Daugumos jų parodymai palankūs teisiamajam. A.Kamarauskas teigė tikįs, jog teisme bus panaikintas kaltinimas. Jis nesijaučia kaltas.

A.Kamarauskas 2002 m. rugsėjį pasirašė aktą, kurio pagrindu bendrovei „Rapasta“ už uoste atliktus inžinerinius ir geologinius tyrimus Uosto direkcija sumokėjo 49500 litų. Po kelių mėnesių Lietuvos geologijos tarnyba konstatavo, kad „Rapastos“ atlikti tyrimų rezultatai yra klaidingi. Tų tyrimų išvados prieš apmokant nebuvo derintos su Geologijos tarnyba. Vėliau tyrimams atlikti buvo pakviesta bendrovė „Geoprojektas ir Ko“. Padaryta išvada, kad Uosto direkcija už tuos pačius tyrimus mokėjo du kartus.

Teisme aiškėjo, kad „Rapastos“ ir „Geoprojekto ir Ko“ tyrimai, nors ir buvo panašūs, tačiau jie buvo atliekami skirtingiems tikslams.

Dar 1998 metais Klaipėdos uoste naujovišku būdu belgai už 30 mln. litų rekonstravo 7, 8 ir 9 krantines. Po kurio laiko, kai prie jų reikėjo kanalą gilinti iki 14 metrų, iškilo abejonių, ar nesugrius krantinės. Ekspertais pakviestų Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Josifo Parasonio nuomonės kategoriškai išsiskyrė. Prie Aplinkos ministerijos buvo sukurta komisija, kuri turėjo įvertinti, ar galima vykdyti gilinimą prie 7,8 ir 9 krantinių.

Komisija rekomendavo Uosto direkcijai sudaryti tyrimų sutartį su „Rapasta“. Vienas iš tyrimų užduoties rengėjų Vilniaus universiteto profesorius Juozas Dundulis teigė, kad komisijai nekilo abejonių dėl „Rapastos“ tyrimų tikrumo, ji užduotį atliko teisingai. „Rapastos“ pateiktos išvados padėjo komisijai apsispręsti, ką toliau daryti su krantinėmis.

Tačiau tyrimas netiko rekonstruotų krantinių sutvirtinimo projektui parengti. Jame buvo pateikta išvada, kad, perdarant belgų netinkamai rekonstruotas krantines įprastu būdu, kai kalami įlaidai, juos reikėtų kalti į 30-40 metrų gylį. Paprastai Klaipėdos uoste įlaidai kalami į gylį iki 15-20 metrų. Todėl ir prireikė naujų inžinerinių geologinių tyrimų su atskira užduotimi.

J.Dundulis teigė, kad Lietuvos geologijos tarnybos išvados apie tai, kad „Rapastos“ tyrimas yra klaidingas, niekuo nepagrįstos. Komisijai tyrimai tiko, todėl nėra pagrindo abejoti jos narių kompetencija. Komisijoje buvo didelę praktinę ir mokslinę patirtį turintys specialistai. Tačiau bylos tyrėjams atrodo, kad kai kurie mokslininkai buvo suinteresuota pusė. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas, kur dirba J.Dundulis, „Rapastai“ atliekant tyrimus kaip subrangovas vykdė grunto laboratorinius tyrimus ir už tai gavo 9 tūkst. litų. J. Dundulis tikino, kad atliekant šiuos tyrimus jis nedalyvavo.

Ar „Rapasta“ privalėjo tyrimo, kuris buvo atliekamos komisijos prašymu išvadas, pateikti Lietuvos geologijos tarnybai. Dėl to kyla abejonių. Specialusis techninis reglamentas tai daryti 2002 metais nerekomendavo. Teisme taip pat buvo teigta, kad tarp „Rapastos“ ir Geologijos tarnybos buvo tam tikros trinties.