PARENGTAS PROJEKTAS DĖL VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS REFORMOS: ĮTRAUKIAMA Į POLICIJĄ

Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią savaitę parengė projektus dėl Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformos – ji naikinama kaip atskira tarnyba ir įtraukiama į policijos sistemą.

Pagal VRM siūlymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Numatyta, kad VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Kartu su VST reforma pakeitimai siūlomi ir policijos sistemoje – Policijos departamentas taptų Lietuvos policija, generalinio komisaro skyrimo tvarka būtų numatyta nebe Policijos įstatyme, o statute, šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 metų balandžio.

Taip pat vietoje dešimt šiuo metu veikiančių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų liktų penki apygardų vyriausieji policijos komisariatai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

VRM aiškinamajame rašte teigia, kad dabartinis policijos veiklos organizavimas per 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų neatitinka prokuratūros ir teismų išsidėstymo ribų, todėl komisariatai veiklą turi koordinuoti koordinuoti su dviejų ir daugiau apylinkių teismais ir prokuratūromis.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Didelis juridinių asmenų skaičius, jų dydžio bei veiklos organizavimo skirtumai lemia skirtingus pareigūnų krūvius, skirtingą veiklos organizavimo praktiką, didesnius aprūpinimo poreikius brangia, funkcijoms atlikti būtina įranga“, – sakoma rašte.

Vidaus reikalų ministerija dėl VST pertvarkos laikosi pozicijos, kad tarnybos funkcijos nėra unikalios – panašias arba tas pačias funkcijas vykdo kitos institucijos, didžiausias dubliavimas matyti su policijos veikla, todėl ją ir siūloma integruoti į policijos sistemą.

Pataisų paketas dėl VST reformos iš pradžių bus svarstomas Vyriausybėje, o pritarus Ministrų kabinetui bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad VST šiuo metu neužimta 30 proc. pareigybių, o apklausa rodo, jog šioje tarnyboje yra mažiausias pasitenkinimas darbu, palyginti su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą.

Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta 17 ES šalių praktikos analizė rodo, kad VST priskirtų funkcijų vykdymas ES šalyse yra labiausiai būdingas tų šalių policijos pajėgoms. Šiuo metu žandarmerijos kaip nacionalinės teisėsaugos sistemos dalis veikia aštuoniose ES valstybėse narėse.

Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą Ričardą Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.

R. Pocius pareigas paliko šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

VST dirba 860 žmonių. Migrantų antplūdžio iš Baltarusijos metu šios tarnybos pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką užsieniečių apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.