Pabūgę, kad gali nepatekti į naujos kadencijos Seimą, dabartiniai tautos išrinktieji kuria planus, kaip iki gyvenimo pabaigos užsitikrinti rentas
Nors iki rinkimų dar daugiau kaip pusantrų metų, parlamentarai jau dabar bando pasirūpinti, kad jiems netektų baimintis dėl savo ateities. Į kitos kadencijos Seimą nepatekusiems politikams mūsų įstatymų leidėjai pasiryžę įteisinti rentas, kad iki gyvenimo pabaigos jiems būtų mokami pinigai iš valstybės biudžeto. Nemaža dalis dabartinių parlamentarų nusiteikę netgi nekreipti dėmesio į galimą visuomenės neigiamą reakciją ir žada paremti atitinkamą įstatymą, nes nėra garantuoti, kad kitąmet bus išrinkti į naujos kadencijos Seimą.
Patvirtino neoficialias žinias
Vakar pasklido neoficialios žinios, kad Seime rengiamas įstatymo projektas, kuris numatytų į Seimą nepatekusiems buvusiems parlamentarams mokėti rentą.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė Kauno dienai patvirtino, kad tokios mintys sklando. Tik ji tikino, kad projektas rengiamas ne socialdemokratų iniciatyva, o visų Seimo frakcijų sutarimu.
Tačiau opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis Kauno dienai tvirtino, kad socialdemokratai pradėjo tą vajų - jų atstovai teiravosi frakcijų, ar nevertėtų pagalvoti apie rentas į kitos kadencijos Seimą nepatekusiems parlamentarams. Jis pats tikina atsargiai vertinąs šią idėją. Bet E.Masiulis spėjo, kad rentos mokėjimo buvusiems tautos išrinktiesiems idėja gali sulaukti pakankamai plataus Seimo narių palaikymo. Baimės akys didelės. Nemaža dalis, pavyzdžiui, Darbo partijos frakcijos atstovų gali baimintis, kad nepateks į kitą Seimą, taigi, jie, matyt, paremtų pasiūlymą dėl rentos mokėjimo, - kalbėjo E.Masiulis.
Paklaustas, ar imtų rentą, jeigu nebūtų išrinktas į kitą Seimą, Eligijus Masiulis sakė, kad už tuos tris tūkstančius litų vis tiek nepragyventų, todėl tektų ieškotis darbo.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys kol kas atsisako vertinti pasiūlymą dėl rentos skyrimo į parlamentą po rinkimų nepatekusiems politikams. Anot jo, derėtų pirmiausia sulaukti įstatymo projekto ir tada diskutuoti.
Apeliuoja ir į Konstitucinį Teismą
I.Šiaulienė Kauno dienai negalėjo pasakyti, kada toks projektas galėtų išvysti dienos šviesą. Tai priklausys nuo to, kaip seksis. Nėra taip paprasta parengti šį dokumentą, nes jis turi būti optimalus ir suderintas, turi būti pasiektas susitarimas tarp frakcijų, - sakė I.Šiaulienė.
Anot jos, projektą dalimis rengia sudaryta darbo grupė. I.Šiaulienės teigimu, ji rašanti aiškinamąjį raštą, kuris dar nebaigtas.
Seniūnė vylėsi, kad rudenį projektas jau galėtų būti svarstomas Seimo plenariniame posėdyje.
Projektą reikėtų parengti, nes per 17 parlamentinės praktikos metų mūsų valstybėje nėra išspręstas buvusių parlamentarų socialinis statusas ir socialinės garantijos, - įsitikinusi I.Šiaulienė.
Be to, esą išspręsti šitą klausimą įpareigoja ir 2005 metų Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame buvo pažymėta, kad tokius klausimus reikėtų spręsti specialiu įstatymu.
I.Šiaulienės teigimu, rengiant įstatymo projektą bandoma remtis jau galiojančiu Kovo 11-osios Akto signatarų statusą ir rentas reglamentuojančiu įstatymu.
Priklausytų nuo stažo
Jau užsimenama apie galimus rentos nepatekusiems į Seimą politikams dydžius. Preliminariai numatoma, kad renta galėtų sudaryti nuo 40 iki 75 procentų vidutinės Seimo nario algos. Renta priklausytų nuo to, kiek metų parlamente dirbo Seimo narys. Dvi kadencijas Seime padirbėjęs politikas galėtų pretenduoti į pensiją, siekiančią apie du trečdalius parlamentaro atlyginimo.
Renta būtų mokama tik tuo atveju, jeigu buvęs parlamentaras neturėtų jokių kitų draudžiamųjų darbo pajamų, - aiškino I.Šiaulienė.
Šiuo metu vienas Seimo narys vidutiniškai, atskaičius mokesčius, gauna apie 4,5 tūkstančio litų, neskaitant dar beveik porą tūkstančių litų siekiančių kompensacijų už transportą ir kanceliarines išlaidas.
Premjeras paremtų
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Kauno dienai sakė pritariąs rentos idėjai. Kodėl turėčiau būti prieš? Esame civilizuota valstybė, todėl civilizuotai turėtume spręsti buvusių politikų socialinių garantijų klausimą. Estai jau seniai tą yra išsprendę ir ten niekas netriukšmauja dėl to, - tvirtino premjeras.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas taip pat neprieštarautų klausimo dėl rentos mokėjimo buvusiems Seimo nariams svarstymui. Tai pagarbos valstybei ir valstybės veikėjams klausimas. Jeigu negerbiame savo valstybės, galime nesvarstyti to pasiūlymo, - sakė jis.
Tačiau valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Čekuolis nusiteikęs kategoriškai prieš: Idėją vertinu skeptiškai. Manau, Lietuvoje tam dar ne laikas. Pats Seime dirbu antrą kadenciją, tačiau man tos rentos nereikia.
Jeigu būtų patvirtintas rentų mokėjimo buvusiems Seimo nariams įstatymas, būtų panaikinta dabar galiojanti tvarka tokiems politikams mokėti išeitines kompensacijas. Atskirais atvejais jos siekia 35-40 tūkst. litų, kadangi priklauso nuo to, kokios trukmės parlamentinio darbo stažą turi politikas.
Į naują Seimą paprastai nepatenka daugiau kaip pusė buvusių parlamentarų. Tų metų, kai vyksta Seimo rinkimai, biudžete paprastai yra numatoma 2-2,5 milijono litų vien parlamentarų išeitinėms kompensacijoms.
Panašios sumos bus prašoma ir rengiant kitų metų biudžeto projektą, nes eiliniai Seimo rinkimai įvyks 2008-ųjų spalio 12 dieną.
Vadina absurdu
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas nustebo, iš Kauno dienos sužinojęs apie politikų planus buvusiems parlamentarams mokėti rentas.
Tai absurdas, neparemtas jokia logika, - tvirtino A.Černiauskas.
Anot jo, politikas pats žino, kur eina, kai dalyvauja rinkimuose. Jis puikiausiai žino, kad yra išrinktas tik tam tikrai kadencijai. Tai suvokdamas, politikas pats turėtų įsivaizduoti, kad į tam tikras renkamas pareigas pateko tik laikinai, kad paskui, kai iš tų pareigų bus priverstas išeiti, reikės spręsti, kaip gyventi toliau, - kalbėjo profsąjungų lyderis.
Pasak A.Černiausko, juokingai atrodo, kai politikas, vos ketverius metus padirbėję Seime, iki gyvenimo pabaigos gaus privilegijuotą pensiją, nors paprasti žmonės turi sunkiai dirbti po 30-40 metų, kad gautų kelis kartus mažesnę pensiją, už kurią net sunku pragyventi.
Profsąjungų konfederacijos vadovas teigė suprantąs, kad rentos mokamos Kovo 11-osios Akto signatarams. Kai buvo priimamas Aktas, buvo labai sudėtingi laikai, signatarai netgi gyvybe rizikavo. Tad jiems rentos mokėjimas yra pagrįstas, - pabrėžė A.Černiauskas.
Tačiau rentos nustatymą į parlamentą nepatekusiems politikams profsąjungų lyderis linkęs vadinti absurdišku ir nepagrįstu.
Naujausi komentarai