Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis siūlo, kad gaudami kompensaciją žydai atsisakytų bet kokių pretenzijų į buvusį religinių bendruomenių turtą.

Seime svarstomam Teisingumo ministerijos projektui dėl kompensacijos žydams kritikos pažėręs parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo savo pasiūlymų variantą.

R.Žemaitaitis taip pat siūlo, kad numatytą kompensaciją valdytų ne pačių žydų, o Vyriausybės sudarytas fondas, už lėšų panaudojimą reikėtų atsiskaityti Seime, taip pat siūloma įrašyti nuostatą, kuri į kompensaciją pretenduojančius žydus priverstų atsisakyti galimybės siekti susigrąžinti prarastą religinių bendruomenių turtą pagal kitą įstatymą.

Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siūloma už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą žydams išmokėti 128 mln. litų kompensaciją.

Kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais Vyriausybės paskirtam fonui, numatyta, kad ji galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.

R.Žemaitaitis siūlo, kad kompensaciją valdytų ne Vyriausybės paskirtas, o sudarytas fondas, į kurį po du atstovus deleguotų Vyriausybė ir Seimas, po vieną - Prezidentūra, Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės, o jo veiklą reglamentuoja šis įstatymas ir Labdaros ir paramos fondų įstatymas. Fondo vadovą iš trijų fondo steigėjų pasiūlytų kandidatų vienai ketverių metų kadencijai be teisės būti perrinktu skirtų Seimas, jis taip pat tvirtintų metinę fondo veiklos ataskaitą.

Parlamentaras siūlo įstatymo projekte įrašyti, kad "numatyta kompensacijos suma yra galutinė, nustatanti apribojimus ateityje reikšti pretenzijas bei keisti numatytą kompensuojamąją sumą už žydų religinių bendruomenių ir žydų bendruomenių turtą".

Parlamentaras taip pat siūlo iš įstatymo projekto braukti nuostatą, kad jo priėmimas nedaro įtakos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.

"Šis įstatymas draudžia Lietuvos žydų religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą", - vietoj išbrauktos nuostatos siūlo įrašyti parlamentaras.

Tokį siūlymą jis argumentuoja, kad palikus galimybę žydams susigrąžinti buvusį religinių bendruomenių turtą "jiems bus sukurta palankesnė teisinė bazė siekiant kompensacijų už nekilnojamąjį turtą, nei kitoms religinėms bendruomenėms".

"Jeigu žydų religinėms bendruomenėms už nekilnojamąjį turtą bus kompensuojama tiek pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą, tiek pagal Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, tuomet skirtingoms religinėms bendruomenėms bus taikomi dvejopi standartai", - aiškina parlamentaras.

Taip pat projekte jis siūlo įrašyti sąvokas, kurios žydų bendruomenes atskirtų nuo religinių žydų bendruomenių, ir ties projekte įrašyta savoka "žydų bendruomenė" visur prideda - religinė.

Pasiūlymus minėtam projektui registravo ir konservatoriai TTK pirmininkas Stasys Šedbaras bei Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius, jų esmė - kompensaciją administruosiantį fondą padaryti atskaitingą Seimui bei Vyriausybei, deleguoti į jį Vyriausybės atstovus.

Įstatymą konservatoriai siūlo pavadinti "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamą turtą", jame nėra nuostatų, kaip R.Žemaitaičio variante, kad žydams tektų atsisakyti net teorinės galimybės pretenduoti į buvusį religinių bendruomenių turtą, tačiau už kompensacijos panaudojimą reikėtų kasmet atsiskaityti.

Konservatorių siūlymu, fondo įstatuose turėtų būti nustatytas proporcingas Lietuvos žydų bendruomenių ir žydų kultūrą bei švietimą Lietuvoje puoselėjančių organizacijų ir įstaigų atstovavimas fondo kolegialiame valdymo organe, o Vyriausybė turi teisę į fondo kolegialų valdymo organą deleguoti ne daugiau kaip 3 atstovus.

Taip pat parlamentarai siūlo, kad fondo įstatuose būtų reglamentuota aiški disponavimo kompensacijos lėšomis, Vyriausybės skiriamo audito bei kasmetinės finansinės atskaitomybės Vyriausybei ir Seimui tvarka. Audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ne pagal nustatytą paskirtį, Vyriausybė turėtų teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis bei spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Pačios žydų bendruomenės Lietuvoje dėl įstatymo projekto, kuriuo Vyriausybė siūlo skirti 128 mln. litų kompensaciją, nesutaria.

Svarbiausia laikoma organizacija - Lietuvos žydų bendruomenė - remia Vyriausybės pateiktą projektą, nors sutinka jį esant netobulą, kitos organizacijos kategoriškai pasisako prieš. Dalis Lietuvos žydų prieštarauja, kad valstybės skirta piniginė kompensacija būtų mokama Vyriausybės paskirtam fondui, tvirtindami, jog taip šios lėšos iškeliaus iš Lietuvos.

Vyriausybės projektą remiančios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky kategoriškai atmeta, kad kompensacija galėtų būti panaudota ne Lietuvos žydų reikmėms.

"Būtų neprotinga ir juokinga pagalvoti, kad šie pinigai būtų atiduoti ne Lietuvos žydams. Lietuvos žydų bendruomenė yra įkūrusi fondą su tarptautinėmis žydų organizacijomis, ir tarptautinių žydų organizacijų atstovai į tą fondą irgi įeina, bet tai nereiškia, kad ir pinigus kas nors ruošiasi išvežti iš Lietuvos arba jie būtų panaudoti ne Lietuvos žydų poreikių tikslams, apie tai net kalbos nėra", - žurnalistams po projekto klausymų Seime yra sakiusi F.Kukliansky.

Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui praėjusiais metais po pateikimo pritarta Seime. Norint įstatymą priimti dar reikalingi du balsavimai.

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą 128 mln. litų kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais.

Įstatymo projektu numatoma, kad piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.