Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Asta Kubilienė siūlo koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, iš jo pašalinant, jos nuomone, diskriminacines nuostatas globotinių ir buvusių globotinių atžvilgiu.

Įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė siūlo į „bendrai gyvenančių asmenų“ apibrėžimą įtraukti globotinius bei buvusius globotinius lygiomis teisėmis su vaikais ir įvaikiais.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas parengusios A. Kubilienės nuomone, nėra pagrįsta globotinių nepripažinti bendrai gyvenančiais asmenimis analogiškose situacijose, kai tokiais pripažįstami vaikai ir įvaikiai ar suaugę biologiniai vaikai ar įvaikiai.

„Įstatymuose įtvirtintos paramos vaikams garantijos šiuo metu prieinamos tik asmenims, kuriuos sieja prigimtinis šeimos ryšys ar įvaikinimas. Tuo tarpu buvę globotiniai tokios paramos negali gauti net ir tada, kai po pilnametystės toliau gyvena kartu su buvusiais globėjais, yra jų iš dalies ar visiškai išlaikomi. Pavyzdžiui, Išmokų vaikams įstatyme yra numatytos sąlygos, kuomet bendrai gyvenantys, bet pilnametystės sulaukę asmenys, gali gauti vaikui papildomą išmokos dalį. Deja, skirtingai nuo suaugusių biologinių vaikų ar įvaikių, buvę globotiniai šios papildomos išmokos dalies gauti nebegali, nors bendrai gyvenančių asmenų skaičius, jų finansinė padėtis ir atitinka įstatymo numatytus reikalavimus“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Kubilienė.

Jos nuomone, priėmus įstatymo pakeitimus piniginės socialinės paramos teikimas taps taiklesnis, bus pašalinta egzistuojanti diskriminacija. Parlamentarė tikisi, kad pavyks apsaugoti pagrįstus šeimų ekonominius lūkesčius, nes globotinius auginančios šeimos socialinės paramos atžvilgiu yra, anot jos, blogesnėje padėtyje už tas, kurios augina tik savo biologinius ar įvaikintus vaikus.

Seimo narės A. Kubilienės duomenimis, šiuo metu savivaldybėse įstatymo nuostatos dėl globotinių taikomos skirtingai.

„Kai kurios savivaldybės skiria papildomą vaiko išmokos dalį, laikydamos buvusius globotinius bendrai gyvenančiais asmenimis, o kitos to nedaro. Tokia situacija reikalauja nedelsiant koreguoti bendrai gyvenančių asmenų apibrėžimą, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstai diskriminacijai, skirtingam įstatymo interpretavimui bei neigiamoms ekonominėms pasekmėms, kurios kyla ar gali kilti šeimoms“, – sako A. Kubilienė.

Ji siūlo, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.

Pagal šiuo metu  galiojantį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, globotiniai (rūpintiniai) ir buvę globotiniai (rūpintiniai) nėra laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis.