Parlamentarui gresia apkalta Pereiti į pagrindinį turinį

Parlamentarui gresia apkalta

2002-11-09 00:00

Žengtas pirmas žingsnis siekiant atimti iš K.Bobelio Seimo nario mandatą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Žengtas pirmas žingsnis siekiant atimti iš K.Bobelio Seimo nario mandatą

Krikščionių demokratų lyderis Kazys Bobelis įregistruotas kandidatu į Lietuvos prezidentus, tačiau dabar keliamas klausimas dėl jo Seimo nario mandato teisėtumo. Tikėtina, kad šį klausimą turės spręsti visas parlamentas apkaltos proceso tvarka.

Ginčijosi valandą

Vakar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje su K.Bobeliu susiję klausimai buvo svarstomi du kartus. Posėdžio pradžioje buvo konstatuota, kad jis atitinka kandidatui į prezidentus keliamus reikalavimus - yra surinkęs daugiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų, pateikęs visus būtinus dokumentus, taip pat jau nėra užsienio valstybės pilietis. Todėl nuspręsta jį registruoti oficialiu kandidatu į prezidentus.

Kandidatais į valstybės vadovus nuspręsta įregistruoti ir centristų lyderį Kęstutį Glavecką bei televizijos laidų vedėją Vytautą Šerėną.

Tačiau posėdžio pabaigoje VRK vėl prisiminė K.Bobelį. Svarstyta kai kurių komisijos narių parengta informacija apie krikdemų lyderio parlamentaro mandato teisėtumą. Pateikti savo nuomonę apie tai komisijos paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri pirmadienį taip pat turėtų svarstyti šį klausimą.

Beveik valandą užtruko sudėtingi ir painūs teisiniai VRK narių ginčai: kada ir kaip K.Bobelis atsisakė Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės, ar turėjo jis teisę būti išrinktas Seimo nariu 1992, 1996 ir 2000 metais, koks vaidmuo šioje dvigubos pilietybės istorijoje tenka pačiai VRK, Seimui bei kitoms valdžios institucijoms.

Padėtį pakeitė Konstitucinis Teismas

VRK pažymoje nurodoma, kad K.Bobelis turėjo JAV pilietybe, tačiau 1992 metais raštu atsisakė duotos priesaikos šiai valstybei. Vadovaudamasis šiuo atsisakymu Aukščiausiasis Teismas tais metais leido K.Bobeliui dalyvauti Seimo rinkimuose, nurodydamas, kad to pakanka konstitucinei sąlygai “nebūti susijusiam priesaika su užsienio valstybe” įvykdyti. 1996 metų Seimo rinkimų metu buvo vadovautasi Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, todėl K.Bobelis vėl be jokių kliūčių įregistruotas kandidatu į parlamentarus. Tačiau 1998 metų rudenį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad “svarbiausias būdas konstitucinei sąlygai - būti nesusijusiam priesaika užsienio valstybei - įvykdyti yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas”.

2000 metais trečią kartą kandidatuodamas į Seimą K.Bobelis anketoje nurodė, kad nėra susijęs priesaika jokiai užsienio valstybei, taip pat neturi jokios kitos šalies pilietybės.

Tačiau šiemet svarstant klausimą dėl krikdemų lyderio dalyvavimo Prezidento rinkimuose paaiškėjo, kad JAV pilietybės nutraukimo byla dar nėra baigta. Po to K.Bobelis gana greitai susitvarkė šiuos reikalus ir spalio 11-ąją galutinai užbaigė pilietybės atsisakymo procesą.

Po to dalis Seimo narių suabejojo, ar K.Bobelis nepažeidė Konstitucijos, 2000 metais kandidatuodamas į parlamentą, nes tuomet jis formaliai dar buvo JAV pilietis.

Laukia sudėtinga procedūra

VRK nuomone, “K.Bobelis 2000 metų rugsėjį registruojant jį kandidatu į Seimo narius anketoje VRK neteisingai nurodė, kad neturi kitos valstybės pilietybės ir nėra susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei”.

Tačiau komisija nesiryžo spręsti klausimo, ar tų metų Seimo rinkimuose K.Bobelio gautas mandatas yra teisėtas. “Ar Seimo narys K.Bobelis pažeidė Konstituciją, gali nustatyti tik Seimas apkaltos proceso tvarka”, - nurodyta pažymoje.

Tai reiškia, kad pirmadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija turės spręsti apkaltos K.Bobeliui iškėlimo klausimą. Jeigu bus nuspręsta teigiamai, šis klausimas bus perduotas Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui, kad jis pasiūlytų parlamentui sudaryti atitinkamą komisiją apkaltos procesui pradėti.

Seimo nario apkalta yra labai sudėtingas procedūrinis veiksmas. Atimti parlamentaro mandatą galima tik po ilgų svarstymų bei įvairių teisinių išvadų patvirtinimo, taip pat balsavus ne mažiau kaip trims penktadaliams visų Seimo narių.

Beje, apkalta dėl panašių dalykų gresia ir liberalui Romanui Sedlickui. Jis iki šiol nėra atsisakęs JAV pilietybės, nors prieš ketverius metus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas neleidžia tokiam asmeniui siekti Seimo nario vietos.

Daugiau naujienų